Lietuvoje

2019.03.23 12:43

Sakartvelo ambasadorė: Rusija mano, kad visos posovietinės teritorijos yra jų asmeninis kiemas

Andrius Balčiūnas, LRT.lt 2019.03.23 12:43

Lietuvos ir Sakartvelo santykiai remiasi ne interesais, bet nuoširdžia draugyste. Šalys bendradarbiauja ekonomikos, kultūros srityje ir gynyboje. „Kai dvi šalys mėgaujasi tokiais draugiškais santykiais ir strategine partneryste, neįsivaizduoju, kaip tai galima sugriauti“, – teigia kadenciją baigianti Sakartvelo ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadzė.

Išskirtiniame interviu portalui LRT.lt diplomatė papasakojo, kokiomis sąlygomis jai teko dirbti Lietuvoje pastaruosius 6 metus ir pasidalino savo Sakartvelo ateities vizija.

– Kokie beveik 6 metų kadencijos pasiekimai asmeniškai Jums yra svarbiausi?

– Manau, jog pirmiausiai galima paminėti dvišalių politinių santykių ir paramos sustiprėjimą iki dar nematyto lygio. Lietuva tapo pagrindiniu Sakartvelo partneriu euroatlantinės integracijos kelyje, kuris veda į NATO ir ES. Nežinau, ką darytume be Lietuvos paramos.

Tai nelengvas kelias, yra daug klystkelių ir jėgų, kurios mus norėtų sustabdyti. Aiški Lietuvos vyriausybės, prezidentės, Užsienio reikalų ministerijos ir premjero parama mums yra labai svarbi.

Čia mūsų šalis žengė keletą labai svarbių žingsnių. Pirmiausiai, viršūnių susitikimas Vilniuje, įvykęs 2013 metais, kuriame buvo inicijuota Asociacijos sutartis tarp Sakartvelo ir ES. Buvau ką tik į Vilnių atvykusi „šviežia“ ambasadorė ir turėjau susitvarkyti su šiuo susitikimu. Man tai nepamirštama patirtis. Sakartvelui tai visada bus istorinis susitikimas. Esminis posūkis, nuo kurio mūsų šalis dabar pradeda naujo lygio integraciją į ES.

Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių, kuri ratifikavo šį susitarimą savo parlamente. Taip pat buvote pirmieji, kurie kvietėte Sakartvelą prisijungti prie ES oficialiuose dokumentuose Seime. Tai mums buvo labai svarbu 2014 metais, nes tuo metu daug kas priešinosi tokių žodžių naudojimui. Tačiau Lietuva stovėjo ir tebestovi tvirtai, ir vis dar prašo ES institucijų suprasti faktą, kad Sakartvelas pirmauja Rytų partnerystės programoje. Šalių, kurios pasiekia nustatytus reikalavimus, pasiekimai turi būti pripažinti.

Tačiau negalime pamiršti rimčiausios Sakartvelo problemos – Rusijos okupuotų teritorijų. Lietuva nuolat primena ir kelia šią problemą tarptautinėje erdvėje, skatina šalis prisiimti atsakomybę ir taisyti padėtį.

Lietuva buvo pirmoji šalis, panaudojusi slenkiančios Sakartvelo teritorijos aneksijos terminą. Jis atspindi tai, kas vyksta šalies teritorijoje. Rusija pastatė dirbtinę sieną okupuotose teritorijose, ją vaizduoja kaip valstybių pasienį ir stumia šią ribą centimetrais, kartais net metrais.

Dar vienas dalykas – Sakartvelo ir ES bevizio režimo susitarimas. Lietuva buvo pirmoji, kuri parėmė šį sprendimą ir pasveikino kartvelus šiltoje ceremonijoje.

Norėčiau pabrėžti, kad praėjusiais metais Lietuva padarė labai svarbų sprendimą – priėmė vadinamą „Otchozorijos-Tatunašvili“ sąrašą. Jame nurodyti žmonės, kurie prisidėjo prie dviejų žmonių – Gigos Othchozorijos ir Archilo Tutanišvilio – nužudymo Rusijos okupuotose Sakartvelo teritorijose. Jie buvo sulaikyti marionetinio režimo pareigūnų ir itin ciniškai nužudyti nežinomomis aplinkybėmis.

Praėjusią savaitę okupuotoje teritorijoje žuvo dar vienas žmogus. Jis buvo sulaikytas ir mirė nežinomomis aplinkybėmis, nors marionetiniai režimai sako, kad jis nusižudė. Iš tiesų, jis yra dar viena okupacijos ir Rusijos agresijos auka. Sakartvelo parlamentas dėl to parengė tam tikrą dokumentą, o Lietuva buvo pirmoji, priėmusi sankcijas žmonėms, esantiems sąraše.

Taip pat mes turime priėmę itin svarbų dokumentą, kuriame aprašomas Sakartvelo veiksmų planas 2017–2020 metams, kuriame įtvirtinta šalies euroatlantinė kryptis. Seimas, savo ruožtu, yra priėmęs dokumentą, kuriame detaliai nurodyta, kaip padėti Sakartvelui šiame kelyje.

Apibendrinant Lietuva yra stiprus mūsų draugas ir partneris. Dvišalis ryšys grįstas ne tiek interesais, kiek tikru draugystės santykiu. Tai sunku racionaliai paaiškinti, nors mūsų istorija yra kiek panaši.

Noriu akcentuoti dar vieną dalyką – praėjusiais metais mes taip pat minėjome Sakartvelo nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Tada Lietuva žengė beprecedentį žingsnį – lietuvių kalboje įvedė Sakartvelo pavadinimą. Tai unikalus dalykas diplomatijoje, o Sakartvelas padarė tą patį.

– Jums nėra sunku dirbti Lietuvoje dėl palankaus politikų ir žmonių požiūrio?

– Taip, iš dalies čia dirbti lengva, visada esi noriai priimamas. Kita vertus, dirbti sunkiau, nes reikia pasiekti dar daugiau ir visada turi tai daryti sėkmingai.

Neprisimenu, kad būtų tekę susidurti su neigiamu požiūriu. Žinoma, kasdieniame darbe kyla tam tikrų kliūčių, atsiranda nuovargis, kartais biurokratinės problemos, bet specialiai sukurtų problemų neteko sutikti.

– Kaip keitėsi dvišaliai Lietuvos ir Sakartvelo ekonominiai santykiai?

– Ekonominiai mūsų santykiai yra geri. Per pastaruosius šešerius metus dvišalės prekybos apimtys išaugo beveik 22 mln. eurų ir siekia beveik 80 mln. eurų per metus.

Jūs mums esate svarbiausias partneris regione, o mes esame svarbiausias partneris Kaukazo regione jums. Lietuvoje auga Sakartvelo produktų importas, ypač vyno, stipriųjų gėrimų, mineralinio vandens, kitų produktų, bet tobulėti dar yra kur.

2015 metais įkūrėme dvišalę tarpvyriausybinę ekonomikos komisiją. Šis formatas padeda verslui palaikyti kontaktą ir diskutuoti, suprasti abiejų pusių interesus.

Taip pat turime keletą verslo forumų. Lietuvos verslininkai labai domisi galimybėmis vykdyti veiklą Sakartvele. Mes teikiame reikalingą informaciją, nors jie ir patys vyksta į šalį. Turime ir specialius projektus su ES, kuriuos įgyvendiname.

Turime daug ko išmokti iš jūsų patirties – kaip Lietuvos verslininkai, vystytojai elgėsi, kai šalis stojo į ES, kaip panaudojo įvairius instrumentus. Esame ten, kur jūs buvote prieš 15 metų, todėl mums reikalinga jūsų patirtis.

Atskirai noriu pabrėžti turistų skaičiaus augimą. Šiais metais, palyginus su praėjusių metų pradžia, turistų iš Lietuvos Sakartvele padaugėjo 45 procentais. 2014 metais pradėti tiesioginiai skrydžiai prie to smarkiai prisidėjo.

Turistų skaičius per mano kadenciją išaugo 5 kartus, tai yra labai svarbi Sakartvelo ekonomikos sritis. Pernai mūsų šalyje apsilankė 8 mln. žmonių. Mes tobuliname savo infrastruktūrą, siekiame patenkinti skirtingus turistų poreikius: jūros kurortų, kalnų slidinėjimo, žygių, SPA, vyno ir istorinį turizmą.

– Kultūriniai ryšiai taip pat yra tampresni, skatinate studentų mainus bei kalbų mokymo programas?

– Prieš pradėdama diplomatinį darbą buvau universiteto profesorė, todėl akademija man artima.

Vienas pirmųjų darbų man atvykus čia buvo susitikti su Vilniaus universiteto vadovais. Sakartvelo kalbos ir kultūros kursas VU yra labai populiarus, jis veikia jau 4 metus. Jame dalyvauja ne tik studentai, bet ir mokslininkai bei dėstytojai.

Kauno Vytauto Didžiojo universitetas taip pat yra pasirengęs priimti kartvelų studentus, kurie mokosi lietuvių kalbos, universitete atidaryta Šota Rustavelio vardo auditorija. Šiame universitete bus dėstoma ir kartvelų kalba.

Vienas pagrindinių mano prioritetų buvo padidinti kartvelų studentų skaičių Lietuvoje. Aš pati turiu studijų užsienyje patirties. Mano nuomone, Lietuvos universitetai yra puikūs, o studentų pritraukimas iš užsienio gali padėti tobulėti ir kilti reitingų lentelėse.

Pradėję nuo 50, šiandien turime apie 300 kartvelų studentų visoje Lietuvoje. Tai geri studentai, nes jie atvyksta laimėję konkurencingus konkursus, daugelis gauna specialias stipendijas, studijuoja magistrantūros studijose.

Bendrai pasakius, studijos Lietuvoje Sakartvele yra itin populiarios. Tai labai puiku, nes žmonės mokosi apie kitas valstybes, ima pažinti jas. Šiandienos pasaulyje mūsų mažos valstybės turi turėti balsą ir savo nišą.

Kita vertus, lietuvių studentai taip pat vyksta studijuoti į Sakartvelą pagal mainų programas.

Atskirai norėčiau paminėti Lietuvos kalbos ir kultūros centrą Tbilisyje, kuriam vadovauja prof. Vidas Kavaliauskas. Centras dirba puikiai: apie 60–70 studentų per metus mokosi lietuvių kalbos, daugelis ne tik studijuoja, bet ir laisvai kalba lietuviškai, atvyksta į šalį ir sėkmingai tęsia studijas čia.

Tai nuostabus kultūrinis tiltas – kalbėti ir mokytis vienas kito kalbomis.

Kovo pabaigoje Lietuvoje vyks Sakartvelo kultūros dienos. Minėsime Lietuvos ir ir Sakartvelo diplomatinių santykių užmezgimo 25-ąsias metines, Vilniaus ir Tbilisio draugystės dešimtmetį. Kviesime žmones apsilankyti įvairiuose koncertuose, susipažinti su senomis kartvelų dainavimo tradicijomis.

– Ar Sakartvele emigracija yra didelė problema, ar jauni žmonės po studijų renkasi grįžti?

– Studijavę užsienyje žmonės grįžta atgal į Sakartvelą. Asmeniškai pažįstu daug jaunų žmonių, kurie išsaugo kalbos žinias, ryšį su draugais ir kartais sugrįžta į šalis naudodamiesi kitomis mainų galimybėmis.

Įprastai kartvelai nemėgsta emigruoti, net ekonomiškai sudėtingais laikais vengiame palikti savo šalį. Žinoma, dalis kartvelų emigravo, tačiau mums sunku skirtis su savo šalimi.

Lietuvoje yra kelių šimtų kartvelų diaspora, išsimėčiusi po visą šalį. Tai puikūs žmonės, kai kurie užsiima verslu, kiti dirba medicinos srityje, kultūroje.

Kai kurie kartvelai išvyksta, tačiau jiems sudėtinga būti toli, todėl po kurio laiko grįžta. Manau, tai giliai įsišakniję į mūsų identitetą ir stiprų patriotizmo jausmą.

Turime šiokią tokią emigraciją, bet ji ne tokio masto kaip Lietuvoje. Kai buvo įvestas bevizis režimas, daug kas Europoje nuogąstavo, kad juos užplūs kartvelai. Tačiau taip nenutiko.

– Kaip pasikeitė gyvenimas Sakartvele per Jūsų darbo kadenciją?

– Praėjo beveik 6 metai, kai esu čia, ir daug kas pasikeitė, tačiau kryptis išliko ta pati – įgyvendiname mums naudingas reformas, kurių tikslas tapti NATO ir ES nare.

Suprantame, kad šiuo metu tai nėra įmanoma, nes visose pusėse trūksta politinės valios. Bet turime partnerius, tokius kaip Lietuva ir kitos šalys, kurios remia mūsų siekius, nepaisant kliūčių.

Mes nepavargome ir dirbame toliau. Vieną dieną tikriausiai pasieksime tokį lygį, kaip bet kuri ES narė valstybė. Tai taps realybe, kurios niekas negalės paneigti. Nepaisant pasipriešinimo, įgyvendiname reformas visose srityse, kad atitiktume ES standartus: reformuojame valstybės institucijas, gynybą, teismus, ekonomiką.

Tikiu, kad tai padės išspręsti ir okupacijos klausimą. Jei Sakartvelas sėkmingas ir ekonomiškai išsivystęs, Rusijos okupuoti regionai negalės išlaikyti žmonių, paversti jų įkaitais, nes jie norės gyventi Sakartvele.

Taip galima apibendrinti Sakartvelo pokyčius. Žinoma, įgyvendinti reformas nėra lengva, kai penktadalis šalies yra okupuotas Rusijos karių, o tankai stovi už 40 km nuo sostinės. Tačiau tai mūsų vienintelis kelias. Reformos, reformos, reformos ir europietiška ateitis.

– Esate įsitikinusi, kad ateityje Sakartvelas taps NATO ir ES dalimi. Kokie argumentai šiandien naudojami siekiant sumenkinti Jūsų siekius?

– Tai sudėtinga, nes argumentų nėra. Techniškai narystei NATO Sakartvelas jau yra pasirengęs. Mes dalyvaujame visose šiandien vykstančiose tarptautinėse saugumo operacijose – esame Irake, Afganistane, dalyvaujame Afrikoje vykstančiose taikos palaikymo operacijose Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje.

Vienam gyventojui tenkančių karių skaičius mūsų šalyje yra didžiausias iš visų ne NATO bloko valstybių, kurios veikia Afganistane.

Kadangi turime tiek daug misijų, pratybų patirties ir pan., mūsų ginkluotosios pajėgos atitinka NATO ir JAV ginkluotųjų pajėgų standartus. Nors mūsų gynybiniai pajėgumai yra nedideli, tačiau stiprūs. Vis tik tai yra politinis sprendimas, todėl kai tam ateis laikas ir tokia galimybė atsiras, Sakartvelas bus pasirengęs.

NATO laikosi atvirų durų politikos – tai nurodyta kiekvienoje deklaracijoje, minima kiekviename viršūnių susitikime. Pastarajame susitikime buvo pabrėžtas Sakartvelo siekis tapti bloko nare, tačiau bijau, kad mums dar teks palaukti.

Nesiryžčiau spėti, kiek. Tai gali įvykti greičiau, nei tikimės. Šiandienos pasaulis pilnas nenuspėjamų pokyčių, tad niekas negali būti užtikrintas.

Mūsų partnerystė su JAV taip pat itin stipri, mūsų santykiai su dabartine administracija yra geri. JAV remia Sakartvelo siekį tapti NATO nare, remia mus techninio aprūpinimo srityje. Tai vienas svarbiausių partnerių.

Rusijos federacija Sakartvelo narystę NATO ir ES laiko grėsme savo nacionaliniam saugumui ir interesams. Tai sudėtinga suprasti, ypač dėl narystės ES. Kodėl nenorima turėti stiprių kaimynų pasienyje, vietoje silpnų ir okupuotų?

Deja, tokia yra Rusijos federacijos politika. Jie vis dar yra imperinio mąstymo įkaitai – mano, kad visos posovietinės teritorijos yra jų asmeninis kiemas. Tikiuosi, kad toks požiūris pasikeis. Jūs, lietuviai, tai puikiai suprantate.

– Ar jūsų šalies pozicija visada girdima tarptautinėje arenoje? Ar jos neužgožia kiti suinteresuoti veikėjai?

– Komunikuoti nėra sudėtinga. Pirmiausiai, mes neturime diplomatinių santykių su Rusija – taigi politiniame lygmenyje nėra jokio dialogo po okupacijos.

Tačiau šiandien Rusija stengiasi skleisti melagingas naujienas ir propagandą, nukreiptą prieš Sakartvelą, taip pat, kaip ir prieš Lietuvą. Šis melas ir propaganda yra veiksmingi, todėl mums reikia rimtai dirbti, kad duotume tam atkirtį.

Rusija stengiasi kurti kliūtis savo kaimynėms kur tik gali, kad šalys negalėtų laisvai rinktis aljansų, bendradarbiavimo ir vykdyti savarankišką politiką.

Propaganda, nukreipta prieš Sakartvelą, veikia tiek šalies viduje, tiek ir išorėje, bet mes dabar tam teikiame didelį dėmesį. Įgyvendiname strateginės komunikacijos direktyvas, Lietuva turi puikios strateginės komunikacijos patirties, mes glaudžiai bendradarbiaujame, kad kartu įveiktume šias grėsmes.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pirmo oficialaus vizito užsienyje atvyko į Lietuvą. Taip buvo pabrėžtas ypatingas mūsų ryšys.

Prezidentės aptarė kibernetinio saugumo klausimus, buvo pasirašyta bendra deklaracija, nes tai mums svarbu. S. Zurabišvili aplankė Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą Vilniuje, galiu tik pagirti, kaip Lietuva tvarkosi su šia grėsme – nedaug šalių tai daro taip gerai.

Kibernetinės grėsmės, melas ir propaganda yra didelė problema, o Lietuva su tuo kovoja. Kai kurios Europos šalys vis dar turi pabusti ir praregėti.

Mūsų šalys bendradarbiauja ir kitose gynybos srityse. Pirmiausiai, turime bendras karines pratybas, mūsų ir jūsų karinio personalo mokymus. Sakartvelo teritorija kalnuota, ten esame įkūrę geras karines bazes, tinkamas treniruotėms.

– Kokius regite dvišalius Lietuvos ir Sakartvelo santykius ateityje?

– Pradėdama kadenciją maniau, kad sudėtinga dar labiau pagerinti santykius. Šiandien manau, kad galima padaryti dar daugiau.

Pasiekėme tašką, kai procesas yra negrįžtamas. Kai dvi šalys mėgaujasi tokiais draugiškais santykiais ir strategine partneryste, neįsivaizduoju, kaip tai galima sugriauti.

Įsivaizduoju, jog ateityje Lietuva ir Sakartvelas kartu bus artimi ir stiprūs partneriai ES. Bendradarbiausime kultūros, švietimo, kibernetinio saugumo srityse, kovosime su visomis nekonvencinėmis grėsmėmis, kurios šiandien egzistuoja pasaulyje. Tai svarbu ir Lietuvai, ir Sakartvelui.

– Ačiū už pokalbį.