Diskusijų apie tai, kad aplinkos ministro postą galėtų užimti Seimo aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika būta ir anksčiau, tačiau pats kandidatas LRT RADIJUI tvirtina, kad anksčiau apie kandidatūrą nebuvo paskelbta, nes jis turėjo įsipareigojimų Marijampolės žmonėms – kandidatavo į merus. Nepaisant to, K. Mažeika tikina – iš anksto jokių susitarimų dėl jo kandidatūros nebuvo.
– Ar su prezidentūra turite gerus santykius?
– Turbūt konstruktyvius, jeigu būtų galima vienu žodžiu taip pavadinti. Kiek teko bendrauti dėl įvairių projektų, rasdavome bendrą sutarimą, bendrą diskusiją.
– Ar nebaisu, kad nutiks kaip su kita kandidate, Irma Gudžiūnaite, kad bus atmesta jūsų kandidatūra?
– Manau, kad laikas parodys visai greitai. Iš tiesų jaučiu tiek premjero pasitikėjimą, tiek frakcijos palaikymą. Kaip nutiks, tada galėsime ir įvertinti.
– Jūs pats apie tai, kad esate siūlomas į aplinkos ministrus, kaip supratau iš pasisakymų kitose žiniasklaidos priemonės, sužinojote tik antradienį ryte frakcijos posėdyje?
– Antradienį ryte buvo pasiūlyta mano kandidatūra, frakcijos [posėdžio] metu iškeltas klausimas, kad pasisakytų frakcijos kolegos.
Diskusija, jeigu jūs matėte, girdėjote viešojoje erdvėje, buvo jau anksčiau, bet aš buvau davęs įsipareigojimus, pažadą Marijampolės savivaldybės rinkėjams ir mūsų skyriui, kad norint pakeisti situaciją reikia tikro, vadinkime, lyderio, kuris yra žinomas mūsų krašte – buvau iškeltas kandidatu į merus.
Tuo metu kaip tik vyko rinkiminė kampanija, buvo įsibėgėjęs visas procesas, todėl nespekuliavome tomis, vadinkime, pareigomis ir turbūt dėl to santūriai ir buvo nutylima kai kuriais atvejais.
– Tikrai buvo kalbama ir gerokai anksčiau. Faktas, kad jūs irgi tai žinojote ir davėte galbūt sutikimą. Ar buvo toks susitarimas, kad, jeigu jūs netapsite Marijampolės meru, tai tada būsite siūlomas į aplinkos ministro postą?
– Kažkokių išankstinių susitarimų tikrai nebuvo. Matome ir pagal premjero veiksmus, nes buvo siūlomos ir kitos kandidatūros, bandoma galbūt atsižvelgti, kad reikia moters ir t. t. Bet čia turbūt atskira diskusija. Šiandien, kaip sakant, gavau tą pasiūlymą, priėmiau įvertinimą ir lauksime prezidentės žodžio.
– Tai kaip ten su tomis moterimis? Nereikia jų vis dėlto?
– Manau, kad reikia mažų mažiausiai... jų turi būti, bet, žinoma, reikėtų atsižvelgti į kompetenciją, patirtį ir kitus dalykus, nes, manau, neturėtų būti tiesmukiškai žiūrima, kad privalo būtinai būti kažkiek moterų.
– Jūs – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, bet apskritai kokia jūsų kompetencija aplinkos apsaugos srityje ir kodėl galvojate, kad galite užimti aplinkos ministro postą?
– Tai ir visuomeninė mano patirtis – iki šiol buvau įvairių visuomeninių organizacijų narys, ypač kalbant apie gyvosios gamtos, žūklės, medžioklės klausimus. Tai man tikrai puikiai žinoma. Aplinkosauga ta pati... Yra tos patirties. Manau, vertinant pagal darbą Seime, pagal diskusijas, pagal projektus, galima, manau, susidaryti bendrą vaizdą.
– Nuo ko pradėsite, jeigu tapsite ministru? Kas bus svarbiausia?
– Pirmiausia turbūt reikia sulaukti sprendimo, o tada tikrai galėsime plačiai diskutuoti. Tikrai yra tam tikrų įžvalgų ir spręstinų klausimų. Manau, kad kol kas dar per anksti diskutuoti apie darbus.
Žinoma, tie darbai, kurie priklauso nuo institucijos, nuo Seimo, [...] tuos projektus, kuriuos ministerija be ministro šiandien dienai kai kuriais atvejais sunkiai pateikinėja, tai bando realizuoti per Seimo narius. Manau, kad tas darbas vyksta.
Žinoma, susitelkimo ministerijoje trūksta, žmonės šiek tiek išsibalansavę, galbūt šiek tiek ir be motyvacijos šiandien. Manau, kad pirmas darbas yra su žmonėmis – juos sutelkti, suvienyti bendram tikslui.
– Buvimas ministru ir Seimo nariu nėra problemiška?
– Tikrai turime ne vieną kolegą, ne vieną gerą pavyzdį. Manau, kad yra iš ko mokytis ir siekti rezultato, kad tie lūkesčiai būtų pateisinti.
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
