Lietuvoje

2019.03.20 05:30

Šiaurės Kipre lietuviams žadamas rojus, bet diplomatai įspėja: galite likti be nieko

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.03.20 05:30

Aukso spalvos paplūdimiai, saulėtos dienos, du daržovių ir vaisių derliai per metus ir mažos kainos – taip reklamuojamas Šiaurės Kipras. Interneto skelbimuose lietuviai kviečiami investuoti į nekilnojamą turtą Viduržemio jūros saloje, bet Lietuvos diplomatai perspėja, kad ši veikla yra rizikinga.

Butas jūros pakrantėje esančiame Šiaurės Kipro kurorte kainuoja tiek pat, kiek Panevėžyje – apie 40 tūkst. eurų. Už prabangesnius kotedžus, vilas su asmeniniais baseinais teks pakloti daugiau. Anot LRT.lt kalbintų brokerių, prekiaujančių šiuo turtu, investicijos atsipirks greit, nes turto vertė nuolat kyla.

Okupuota teritorija

Tačiau Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pabrėžia, kad Šiaurės Kipras nėra nepriklausoma valstybė.

„Šiaurės Kipras tarptautinės bendruomenės laikomas okupuota teritorija, nuosavybės santykių tęstinumas joje yra pažeistas“, – teigiama ministerijos atsiųstame paaiškinime.

Todėl įsigijus turto šioje salos dalyje galima susidurti su problemomis.

Oficialiai Šiaurės Kipro turkų respublika besivadinanti valstybė užima trečdalį salos šiaurėje. 1974 metais Kipre įvyko Graikijos remiamas perversmas, kuriuo siekta salą prisijungti. Turkija įvedė savo karius, kurie užėmė dalį salos. Pietuose esanti Kipro respublika yra Europos Sąjungos narė, o šiaurinės jos kaimynės nepriklausomybę yra pripažinusi tik Turkija.

Derybos dėl salos susivienijimo tęsiasi jau dešimtmečius, tačiau kol kas jokių prošvaisčių nematyti.

„Padėtis nėra tokia paprasta, šiuo metu derybos dėl salos susijungimo yra nutrūkusios, tikėkimės, kad jos bus atnaujintos. Lietuvos pozicija aiški – palaikome pastangas suvienyti Kipro salą, bet šiuo momentu, JT globojamos derybos yra nutrūkusios. Mes tikimės, kad jos bus atnaujintos“, – LRT.lt sakė Lietuvos ambasadorius Graikijoje, Kipro ir Albanijos respublikoms Rolandas Kačinskas.

Pigios galimybės

Skelbimai įsigyti nekilnojamą turtą Šiaurės Kipre yra reklamuojami „Facebook“ tinkle, keliuose skirtinguose interneto tinklalapiuose bei nekilnojamo turto agentūros „Capital“ tinklalapyje.

Tokią paslaugą reklamuoja nekilnojamo turto prekyba besiverčiantis Romas Dapkevičius. LRT.lt verslininkas paaiškino, kad tokios sąlygos iš tiesų egzistuoja ir lietuviai aktyviai domisi investicijų galimybėmis.

Pasak jo, Vilniuje ir Kaune yra organizuojami specialūs seminarai, kurių metu pristatoma informacija apie šalį, čia vystomi projektai. Seminaruose dalyvauja iki 50 žmonių, o iš jų trečdalis vyksta apžiūrėti objektų į salą.

„Buvo atstovai iš Šiaurės Kipro atvažiavę, pasakojo apie tą neaiškią ekonominę ir politinę situaciją, nes čia labai gąsdina mūsų spauda, kad ten yra negerai. Buvo ir tie žmonės atėję, kurie jau nusipirkę, tai jie pasakojo, kad čia viskas labai tvarkinga ir nėra kažkokio kriminalo. Ir perka daug“, – pasakoja R. Dapkevičius.

Būstu Šiaurės Kipre prekiauja ir agentūros „Capital“ brokeriai.

Agentūros brokerė Onutė Simonavičiūtė tvirtina, kad investuoti čia yra pelninga, mat turto vertė nuolat auga.

„Visi pardavimai tik auga ir kainos jau nebuvo kritusios 20 metų“, – teigia brokerė. Esą įsigijus čia būstą, kitąmet jį galima parduoti už 10 tūkst. eurų didesnę kainą.

Pabėgėlių nuosavybė

Po to, kai 1974 metais valstybės atsidalino, graikiškai ir turkiškai kalbantys kipriečiai masiškai persikėlinėjo į skirtingas salos puses, palikdami savo nekilnojamą turtą. Apie 80 proc. Šiaurės Kipro teritorijos priklauso iš čia į pietus pasitraukusiems kipriečiams. Todėl įsigijus turtą, į jį pretenzijas gali pareikšti jo teisėti savininkai.

„Egzistuoja tikrai reali rizika, kad taip investuoti nusprendę Lietuvos piliečiai ne tik negalės pasinaudoti Lietuvos valstybės apsauga, bet ir gali būti įpareigoti vykdyti kitų ES narių teismų sprendimus. Tokių atvejų yra buvę nemažai“, – sako ambasadorius R. Kačinskas.

Lietuvos URM aiškina, kad Europos teismuose jau yra sukurtas precedentas: „Europos žmogaus teisių teismas padarė išvadą, kad okupavus Šiaurės Kiprą įvykdyti nusavinimai yra negaliojantys ir nekelia abejonių dėl ištremtųjų nuosavybės pozicijų. (...) Vėliau skirtingų ES šalių nacionaliniai teismai priėmė ir daugiau nepalankių sprendimų asmenų, įsigijusių nekilnojamojo turto Šiaurės Kipre, atžvilgiu, įpareigodami juos ne tik grąžinti įsigytą nekilnojamąjį turtą buvusiems teisėtiems savininkams, bet ir atlyginti žalą.“

Pavyzdžiui, 2004 metais Didžiosios Britanijos piliečius teismas įpareigojo nugriauti Šiaurės Kipre įsigytame sklype statomą vasarnamį.

Pasiteiravus apie tai nekilnojamą turtą Šiaurės Kipre kviečiančių įsigyti brokerių, jie teigė negirdėję apie panašius atvejus.

„Nežinau, ar tai yra rizika. Man per mano patirtį nėra tekę girdėti, kad kažkas atsitiktų. Mes bendraujame ir su žmonėmis, kurie dirba savivaldybėje Šiaurės Kipre, viename kitame mieste, su vystytojais. Jaučiu, kad būtume rizikas išgirdę“, – sakė „Capital“ brokerė O. Simonavičiūtė.

Tiek ji, tiek R. Dapkevičius pabrėžia, kad Kipre veikia nekilnojamo turto klausimus sprendžianti komisija.

„Jau 10 metų nėra problemų dėl to jokių. (…) Bet jei lyginant su Lietuva, tai kiek čia yra problemų su ta žeme. Atrodo vien lietuviai ir nėra jokių problemų, bet kiek barasi, giminės pešasi. Tai ir ten būna kažkokių atvejų.

Bet didieji statytojai turi teisininkus labai gerus ir tą žemę užsitikrina iš visų pusių, kad tikrai nebūtų (problemų – LRT.lt). O didieji statytojai jau 10 metų čia beveik stato, ima tik tas žemes, kurios sutvarkytos“, – sako R. Dapkevičius.

Ambasadorius R. Kačinskas teigia, jog nuosavybės klausimai bus išspręsti tik kai abi salos dalys susijungs: „Tie klausimai nebus išspręsti, kol nebus progreso dėl salos suvienijimo. Kol kas nėra žinių, kaip tas procesas vyks toliau, iki jam nesibaigus, URM labai atsakingai siūlo vertinti bet kokius sandorius Šiaurės Kipre.“

Tokias rekomendacijas taip pat yra išleidusi ir Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, kitos Vakarų šalys.

„Visų pozicija vienoda – yra didžiulė rizika, kad gali papulti piliečiai į nepageidaujamas situacijas ir patirti ne tik finansinius nuostolius, bet ir teisinį persekiojimą“, – sako R. Kačinskas.

Apkartusios kelionės

Pasiūlymai įsigyti nekilnojamą turtą šioje Viduržemio saloje reklamuojami kviečiant nemokamai apžiūrėti objektus – tereikia nusipirkti skrydžio bilietus.

R. Dapkevičius patvirtina, jog tokia paslauga yra teikiama – jei žmonės sutinka mokėti pradinį turto įsigijimo užstatą, kuris siekia 25–30 proc., jo įmonė pasirūpina kelione po salą, suteikia apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas.

Verslininkas teigia, jog bendradarbiauja su vietiniais Šiaurės Kipro vystytojais: „Mes su 7 pačiais didžiausiais statytojais Šiaurės Kipre bendradarbiaujame, turime sutartis.“

„Capital“ brokerė O. Simonavičiūtė pabrėžia, kad taip pat bendrauja su Šiaurės Kipro vietinės administracijos pareigūnais.

Tačiau tokie kontaktai gali užkirsti kelią kelionėms į Šiaurės Kiprą. Tiesiogiai į šią šalies dalį galima patekti tik iš Turkijos, todėl daugelis atvykėlių pirmiausiai atvyksta į Kipro Respublikoje esančius miestus.

Ambasadorius R. Kačinskas pažymi, jog susiruošus aplankyti Šiaurės Kiprą, galima susidurti su nenumatytomis kliūtimis.

Pirmiausiai atvykus į šiaurinę salos dalį, egzistuoja tikimybė, kad keliautojai apskritai nebus įleisti į pietuose esančią Kipro Respubliką.

„Ragintumėm būti politiškai labiau išprususiais, susipažinti su politine situacija ir atsakingiau įvertinti savo veiksmus. Ar tai būtų susiję su turto įsigijimu, ar kelionėmis, dalyvavimu renginiuose, kuriuos inicijuoja Lietuvos nepripažintos Šiaurės Kipro turkų respublikos institucijos“, – teigia diplomatas.

Jis pasakoja, jog yra buvę atvejų, kai į Šiaurės Kiprą vietos institucijų kvietimu vyko lietuvių kolektyvai, kurie susidūrė su Kipro Respublikos pasienio tarnybos sprendimais juos sulaikyti oro uoste, neleisti vykti, kol nebus išsiaiškinti motyvai.

„Lietuvos ambasadai buvo perduotas nepasitenkinimas, kad tokiu būdu pažeidinėjamos JT rezoliucijos“, – aiškina R. Kačinskas.

Normalizuojama padėtis

Europos Sąjunga nedraudžia ekonominės veiklos Šiaurės Kipre, tačiau Lietuvos URM teigia, jog „turto įsigijimas ir ekonominė veikla Šiaurės Kipre skatina iliuzijas dėl situacijos teisėtumo ir normalumo“.

Verslininkas R. Dapkevičius tiki, kad tokiu būdu šaliai yra padedama. „Spauda rašo, kad mes padedame uzurpuoti šalį, bet aš manau atvirkščiai, kad mes padedam šaliai vystytis, ji tik stiprės ir greičiau susijungs su pietine puse. Manau, kad gerą darom ir tai šaliai, ir lietuviams“, – LRT.lt sako verslininkas.

Tačiau tarptautinis valstybės nepripažinimas apsunkina nuosavybės klausimus.

„Ta valstybė yra nepripažįstama tarptautinės bendruomenės, todėl įstatymiškai aišku, kad tokie sandoriai, jeigu žmogus pasirinko investuoti Šiaurės Kipre, tai jo investiciją gali apsaugoti tik Šiaurės Kipras“, – LRT.lt pabrėžia ambasadorius R. Kačinskas.

URM aiškinimu, nekilnojamo turto klausimai Šiaurės Kipre nebus išspręsti, kol neįvyks salos politinis susivienijimas.

„Nėra jokių garantijų, kad jei vieną dieną abi salos dalys susijungs, nebus peržiūrėtas klausimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo, kompensacijų išmokėjimo ir pan. Gali susidaryti situacija, kad Lietuvos piliečiai įsigijo nekilnojamojo turto (pvz. namus ar butus) žemėje į kurią turės būti atkurta nuosavybės teisė“, – teigiama ministerijos pranešime.