Lietuvoje

2019.03.19 12:39

Skvernelis perspėjo: nereikėtų atsukti nugaros savo partneriams

Gytis Pankūnas, LRT.lt, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“2019.03.19 12:39

Kandidatas į prezidentus, premjeras Saulius Skvernelis akcentuoja, kad Lietuvos užsienio politikoje itin svarbus visų valdžios šakų tarpusavio bendradarbiavimas. S. Skvernelis užsienio politikos plotmėje siūlo įgyvendinti kelias naujas idėjas – įkurti specialią instituciją prie prezidentūros ir pakeisti dvišalių valstybių atstovų susitikimo tvarką, tradiciją.

„Reikalinga ne personalinė, o nacionalinė, nacionalinio konsensuso užsienio politika“, – antradienį Rytų Europos studijų centre (RESC) surengtoje diskusijoje kalbėjo S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad užsienio politikoje ypač svarbu valdžios institucijų bendradarbiavimas tarpusavyje. S. Skvernelio manymu, siekiant glaudesnio valdžios šakų bendradarbiavimo ir efektyvesnės užsienio politikos, galima būtų įsteigti prie prezidentūros Užsienio politikos tarybą.  

Diskusijoje RESC S. Skvernelis prabilo apie kiek naujesnį dvišalių ir kitokių susitikimų su užsienio šalių atstovais modelį. Pasak jo, Lietuvos prezidentas turėtų dalyvauti tuose susitikimuose, kuriuose būtų svarstomi ir sprendžiami užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimai, o premjeras turėtų vykti į susitikimus, kuriuose valstybių atstovai derasi, diskutuoja dėl ekonominių, socialinių klausimų.

„Toks modelis egzistavo prieš dešimtmetį ir manau, kad išsprendus arba grįžtant prie tokio modelio, būtų visiškai užtikrintas ir valdžių bendradarbiavimas, ir tinkamas atstovavimas tų kompetencijų, kurios yra aiškiai apibrėžtos mūsų Konstitucijoje“, – komentavo S. Skvernelis. 

Dabartinės šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijų metu tapo įprasta, kad Europos Vadovų Tarybos susitikimuose Lietuvai atstovavo šalies prezidentas.

Akcentavo partnerystę su JAV

Kalbėdamas apie Lietuvos užsienio strateginius partnerius S. Skvernelis įvardijo JAV. Jo teigimu, būtina stiprinti ryšius su šia valstybe.

„Turime turėti glaudesnį bendradarbiavimų su JAV ginkluotės pramone. Kalbu apie kariuomenės įsigijimus“, – komentavo S. Skvernelis.

Jo įsitikinimu, itin svarbu siekti JAV investicijų Lietuvoje pritraukimo, valstybių verslo įmonių bendradarbiavimo.

„Ir nereikėtų atsukti nugaros savo partneriams. [...] Turiu omeny pavyzdį balsavime Jungtinėse Tautose dėl Jeruzalės klausimo“, – perspėjo S. Skvernelis.

LRT.lt primena, kad 2017 m. pabaigoje Lietuva balsavo už Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria neteisėtu vadinamas JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.

S. Skvernelis akcentavo palaikantis idėją, kad Lietuvoje būtų JAV karinės pajėgos.

Kandidatas į prezidentus, kalbėdamas apie Lietuvos ir JAV santykius, sugrįžo prie Jeruzalės klausimo. Anot jo, turėtume pradėti diskusijas dėl Lietuvos ambasados Izraelyje perkėlimo į Jeruzalę.

„Nematyčiau jokios tragedijos, jei mes grįžtume prie klausimo ir svarstytume ambasados perkėlimo į Jeruzalę galimybę“, – aiškino S. Skvernelis ir pridūrė, kad tai yra jo, kaip kandidato į prezidentus, o ne kaip vyriausybės vadovo, pozicija.

Anot jo, ambasados perkėlimas padėtų sustiprinti dvišalius Lietuvos santykius tiek su JAV, tiek ir su Izraeliu.

Linkevičius: Lietuvos pozicija nepakenkė nei santykiams su JAV, nei su Izraeliu

Vertindamas premjero išsakytas mintis apie ambasados perkėlimą į Jeruzalę, užsienio reikalų ministras LRT RADIJUI tvirtina, kad Lietuva toliau laikosi tokios pozicijos, kokios laikėsi ir iki šiol. Anot ministro, šiuo metu Lietuvos ambasados neketinama perkelti į Jeruzalę, tačiau, atkreipia dėmesį L. Linkevičius, užsienio politiką formuoja prezidentas.

„Lietuva laikosi tokios pozicijos, kokios ir laikėsi prieš tai. Esame ją išdėstę labai aiškiai, logiškai. Šiuo metu tos ambasados neketiname perkelti. Tačiau, žinoma, pagal Konstituciją Lietuvos prezidentas priima svarbiausius užsienio politikos klausimus ir įgyvendina tą politiką kartu su vyriausybe. Natūralu, kad prezidentas gali turėti kitokią nuomonę, lemiamą nuomonę, priimant svarbiausius sprendimus. Tiek galėčiau pasakyti šiuo klausimu“, – komentuoja L. Linkevičius.

Gegužę iš Tel Avivo į Jeruzalę savo ambasadą perkėlė JAV, tačiau dauguma Europos šalių tokiam sprendimui nepritarė. L. Linkevičius primena, kad tai vyko svarstant rezoliuciją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, vėliau – Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

„Tai buvo 2017 m. gruodis. Tuomet mes tiesiog pritarėme rezoliucijai, kuri kažkodėl be pagrindo buvo vadinama kaip nukreipta prieš JAV. Toje rezoliucijoje neminimos JAV. Tiesiog siūloma ateityje visus sprendimus, susijusius su Jeruzale, kaip to miesto statusu, ir apskritai Artimųjų Rytų problemas spręsti kiek įmanoma derybų keliu, kad tai būtų derybų rezultatas. [...] Taip kad ši rezoliucija tiesiog atkartojo prieš tai labai didelį skaičių kitų rezoliucijų, praktiškai pakartojo tą pačią poziciją, ir tiek. Viso labai tai ir įvyko“, – tvirtina L. Linkevičius.

Jo teigimu, tai vyko kaip tik tuo metu, kai JAV nusprendė perkelti ambasadą ir todėl dėmesys šiai situacijai buvo paaštrėjęs. Vis dėlto, akcentuoja L. Linkevičius, priimant rezoliuciją, Lietuva balsavo kartu su dauguma ES šalių ir savo poziciją argumentavo.

„Galiu pabrėžti, mūsų pozicija nė kiek nepakenkė nei santykiams su JAV, nei santykiams su Izraeliu, nes mes paaiškinome tą poziciją. Ji šiuo metu tokia yra. Tačiau, žinoma, jeigu kyla klausimų, visada galima diskutuoti“, – LRT RADIJUI sako užsienio reikalų ministras.

Paklaustas, prie ko veda antradienį išsakyta premjero pozicija, L. Linkevičius teigia – prie nieko, nes tai, kaip nurodė ir pats S. Skvernelis, yra jo, kaip kandidato į prezidentus, pozicija: „Tai prie nieko neveda. Tiesiog tai yra išsakyta, ką jis ir pats pabrėžė, kad tai yra jo, kaip kandidato į prezidentus, nuomonė. Matyt, tapęs prezidentu jis tą nuomonę mėgintų įgyvendinti. Tai tik tiek ir reiškia.“

Santykiuose su Baltijos šalimis mato brolybę, bet kai kuriuos sprendimus kritikuoja

S. Skvernelis, kalbėdamas Europos Sąjungos politiką, pažymėjo matantis daug įvairių alternatyvų, sprendžiant didžiausias problemas, tačiau neretai, pasak kandidato į prezidentus, tokie žingsniai pasibaigia nesėkmėmis.

„Pasirinkus bet kokį mechanizmą, kas susiję su bendrais interesais Europos Sąjungoje, iki galo neįgyvendinus, ieškoma kita alternatyva. Pavyzdys – migracijos politika. Neužtikrinus tų instrumentų, kurie yra realūs, įgyvendinami, kurie galėtų spręsti daug klausimų, kalbant ir apie nelegalią migraciją, ieškome kitų būtų, kitų sprendimų“, – kritikavo S. Skvernelis.

Kandidato į prezidentus akcentavo, kad Lenkija yra itin svarbi Lietuvos partnerė tiek ekonomine, tiek ir geopolitine prasme.

„Tai yra valstybė turinti didžiausią regione NATO kariuomenę, tai yra Suvalkų koridorius ir jo apginamumas. Galiausiai – iniciatyvos, kurias daro Lenkijos Respublika, kalbant apie JAV buvimą tame regione. Oro gynybos stiprinimas, įsigijant naujas raketines sistemas. Mums labai svarbu bendradarbiauti“, – pažymėjo S. Skvernelis.

Kandidatas į prezidentus akcentavo, kad jo ankstesnės mintys apie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių santykius buvo iškraipytos. Anot jo, Lietuva su Baltijos valstybėmis turi emocinius ryšius, tačiau kai kurie sprendimai šiam regione galėjo būti kitokie.

„Su Baltijos valstybėmis turime ypatingus emocinius ryšius, mūsų tautos yra ir kultūriškai, ir emociškai, ir istoriškai labai artimos. Mes esame partneriai, broliai, bet brolybė yra ir tame, ir tuose klausimuose, kurie ar vienam, ar kitam broliui svarbūs spręsti. Ir šiandien tikrai aš matau, ko mes nepadarėme, kaip valstybė. Turime pakankamai didelę ekonominę konkurenciją, ypatingai kalbant apie Latviją. Galėčiau paminėti konkrečius pavyzdžius, kur sprendimai galėjo būti kitokie: pirmiausia, SGD terminalas. Jį tiek statant, tiek įsigijant nebuvo pasiektas sutarimas, kad tai būtų Baltijos valstybių projektas.

Galiausiai, ir dabar, kai mes susidūrėme su iššūkiu, kalbant apie šito terminalo regionalizavimu ir galimybe pasinaudoti ES struktūriniais fondais, kad sumažėtų našta ir būtų užtikrinta Baltijos valstybių aprūpinimas alternatyviais dujų šaltiniais, nepavyko to padaryti, kadangi nepasirašė viena iš valstybių susitarimo, ir šitas projektas nebuvo priimtas, negavome paramos“, – dėstė S. Skvernelis.