Lietuvoje

2019.03.18 18:43

Politologai perspėja – rinkimų komitetų sėkmė nestebina, bet siunčia žinutę „valstiečiams“

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.03.18 18:43

Rinkimų komitetai formavosi ten, kur turėjo galimybę laimėti, todėl gerais jų rezultatais stebėtis nereikėtų. Tačiau rinkimų rezultatai rodo valdančiųjų žvaigždės nusileidimą. Taip LRT RADIJUI sako politologas Bernaras Ivanovas. Anot politologo Kęstučio Girniaus, rinkimų rezultatai apskritai parodė, kad partijos neturi stiprių asmenybių ir, nepaisant jų pačių vertinimų, labiausiai pralaimėjo būtent „valstiečiai“.

Anot politologo Sauliaus Spurgos, antrame rinkimų ture nustebino ne rinkimų komitetų, o partijų pasirodymas. Kaip aiškina pašnekovas, antras mero rinkimų turas parodė, kad žmonės renkasi asmenybes ir padėtis kiekvienoje savivaldybėje skirtinga.

„Pavyzdžiui, jeigu vertinsime, kiek balsų tarybų rinkimuose laimėjo partijos, čia nugalėjo konservatoriai, o jau renkant merus išryškėjo Lietuvos socialdemokratų partijos pranašumas. Socialdemokratų partijos geras pasirodymas turbūt yra didžiausias netikėtumas, nes ši partija, vertinant visuomenės apklausas, nėra tarp lyderių. Kita vertus, neblogai pasirodė Lietuvos liberalų sąjūdis“, – nurodo S. Spurga.

Jo teigimu, liberalai šiuose rinkimuose pasirodė geriau iš valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą: „Tokio partijų išsidėstymo, jeigu žvelgsime grynai į rinkimus, matyt, buvo sunku tikėtis ar prognozuoti.“

Vis dėlto jis nesutinka, kad rinkėjams įtakos nepadarė socialdemokratų skilimas ar Liberalų sąjūdžio korupcijos skandalas. Anot S. Spurgos, kiekviena savivaldybė susiduria su skirtinga situacija, todėl politologams ar apžvalgininkams nuspėti ir apibendrinti kiekvieną atvejį itin sudėtinga.

„Rinkėjai aiškiai parodė, kad turbūt čia nebuvo jokio socialdemokratų skilimo – kaip ir buvo, liko viena galinga socialdemokratų partija, o kita yra kur kas silpnesnė. Dėl liberalų, žinoma, ateitis parodys. Negalime dėti lygybės ženklo tarp mero rinkimų, tarybų rinkimų ir, pavyzdžiui, Seimo rinkimų, bet aišku, kad liberalios jėgos Lietuvoje išlieka stiprios“, – tvirtina S. Spurga.

Politologas B. Ivanovas taip pat įsitikinęs, kad gerais rinkimų komitetų rezultatais stebėtis nederėtų. Jo teigimu, komitetai tiesiog susiformavo ten, kur jų kandidatai turėjo galimybė laimėti.

„Aišku, asmenybės visų pirma lėmė didmiesčių laimėjimus. Taip kad šiuo požiūriu ypatingo netikėtumo nėra. Vertinant rezultatus ir žiūrint į partijas sakyčiau, kad būtent dviejų partijų, socialdemokratų ir konservatorių, sėkmė rodo tam tikrą tendenciją – vis dėlto gana stiprios struktūros, kurios turi įdirbį, turi resursų, gali laimėti“, – sako B. Ivanovas.

Kaip teigia politologas, rinkimų komitetai šiuo atveju pasižymi tuo, kad yra sukurti laimėti konkretų mero postą arba yra orientuoti į konkrečią savivaldybę. Dėl šios priežasties, pastebi pašnekovas, nereikėtų sureikšminti rinkimų komitetų įdirbio, tačiau tai siunčia žinutę partijoms.

„Visi tie įvykiai per rinkimus byloja apie mūsų valdančiųjų didžiausią nesėkmę ir būtent jų žvaigždės nusileidimą. [...] Galima sakyti, atsiranda vilties, kad vis dėlto visuomenė nebus tokia inertiška kaip anksčiau ir vis dėlto sieks permainų“, – tvirtina B. Ivanovas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas K. Girnius taip pat mano, kad rinkimų komitetų pervertinti nereikėtų, nes dalis su komitetais kandidatavusių politikų anksčiau priklausė partijoms, iš kurių pasitraukė.

Kaip pavyzdį jis pateikia Vilniaus merą Remigijų Šimašių, Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską ir Varėnos rajono merą Algį Kašėtą, kurie visi anksčiau priklausė Liberalų sąjūdžiui.

Tačiau kaip rinkimų laimėtojus K. Girnius nurodo būtent rinkimų komitetus, liberalus ir socialdemokratus. Pastarieji suskilo, tačiau vis tiek po šių rinkimų turi vos vienu meru mažiau, negu turėjo prieš ketverius metus, ir gebėjo išlaikyti savo struktūrą kaimuose.

Liberalai, anot K. Girniaus, taip pat gali džiaugtis, nes laimėjo vos trimis vietomis mažiau nei ankstesniuose rinkimuose: „Galvojant, kad jie yra tokio korupcijos šleifo šešėlyje, tai jie pasirodė labai gerai. Jeigu paimti tuos tris visuomenininkus, Grubliauską, Šimašių ir Kašėtą, tai padėtis ta pati [kokia buvo per ankstesnius rinkimus].“

K. Girniaus vertinimu, tokia situacija parodo, kad dalis partijų neturi patrauklių kandidatų, kuriuos galėtų pasiūlyti rinkėjams. Anot politologo, nepaisant to, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis rinkimų laimėjimais džiaugiasi, ši partija iš tiesų smarkiai pralaimėjo.

„Jie laimėjo pusantro mero daugiau ir tikrai nebuvo tų pergalių, kurių tikėjosi. Žmonės už valstiečius nebalsavo, jie nepritraukė daug rinkėjų, nepasisekė šį kartą surinkti tų socdemų rinkėjų, kuriuos laimėjo per Seimo rinkimus“, – sako K. Girnius.

Jo teigimu, reikėtų sakyti, kad pralaimėję liko ir konservatoriai, kurių kandidatai surinko tiek pat merų postų, kiek ir turėjo anksčiau: „Jiems sąlygos buvo labai geros, nes visi laukė, kad pagrindinis konkurentas – liberalai – susmuks, nepritrauks rinkėjų, [...] bet konservatoriams nepasisekė pritraukti tų liberalų rinkėjų, kurie teoriškai turėtų jiems būti artimi.“

Paklaustas, kaip vertina atvejus, kai mero kėdę dešimtmečius užima tas pats žmogus, K. Girnius apibendrina, kad tai nebūtinai blogai. Anot politologo, merui būtina žinoti savo savivaldybės problemas, todėl, jeigu užimant mero postą tam pačiam žmogui tos problemos sprendžiamos, didelės bėdos nėra.

„Vis dėlto tai yra demokratija, todėl žmonių balsas turėtų būti lemiamas. Jeigu žmonėms nenusibosta tas pats veidas ir tos pačios kalbos per 20 metų, tai jie turi teisę rinkti tuos žmones. Tokie dirbtiniai stabdymai, manau,  būtų nenaudingi ir nereikalingi“, – LRT RADIJUI sako K. Girnius.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius