Sergamumas tymais pastaruoju metu auga kaip ant mielių: liga Lietuvoje jau diagnozuota 159-iems žmonėms. Ji pakerta ir vaikus, ir suaugusiuosius, tarp sergančiųjų – daug medikų. Dėl susirgusių vaikų aišku – dažniausiai jų imunitetas būna nesusiformavęs, bet kodėl liga pakerta suaugusiuosius?
Pagrindiniai faktai:
· Skiepyti pradėta 1964-aisiais. Iki to laiko dauguma vaikų liga buvo persirgę ir imunitetą įgavo tokiu būdu. Nesirgę ir vėliau nepaskiepyti žmonės yra pažeidžiamiausi;
· Iki 1988-ųjų skiepyta tik po kartą – to neužtenka, kad susiformuotų pilnavertis imunitetas;
· Europoje pagaminta vakcina pradėta skiepyti 1993-iaisiais – ji patikimesnė;
· Vakcina yra ilgalaikė, bet susirgti gali ir tie, kurie buvo skiepyti du kartus. Tai priklauso nuo individualaus imuniteto ir sveikatos būklės, amžiaus, vakcinos rūšies, teisingai atlikto pirminės vakcinacijos kurso, skiepijimosi atlikimo procedūrų.
· Patikimiausias būdas sužinoti, ar esate atsparūs tymams – nesudėtingas kraujo tyrimas;
Daugelis skiepyti tik kartą
Vaistų nuo tymų nėra – vienintelis kelias nuo jų apsisaugoti – skiepai.
Nuo tymų vaikai skiepijami du kartus – 15 mėnesių ir 6–7 metų. Neskiepyti nė karto rizikuoja labiausiai, tačiau tikimybė susirgti lieka ir tiems, kurie skiepyti tik kartą – imunitetas nebūna susiformavęs pilnai. O skiepyti tik kartą – ne tik vaikai nuo pusantrų metų iki šešerių (jie imunitetą po pirmo skiepo įgauna 6 metams) – tik vieną vakciną gavusi yra ir didelė dalis suaugusiųjų. Nuo 1964 iki 1988 metų nuo tymų buvo skiepijama tik kartą. Prie didesnio patikimumo Europos gamintojų vakcinos pereita tik 1993-iaisiais. Tuomet vaikai nuo tymų ir raudoniukės skiepyti 15–16,5 mėnesio ir 12 metų.
Tai reiškia, kad žmonės, kurių skiepijimo laikas buvo iki 1993-iųjų, turėtų rimtai pasidomėti – turi jie imunitetą šiai ligai ar ne. O gimę iki 1964-ųjų, t. y. vyresni nei 55-erių, tymais greičiausiai bus persirgę ir imunitetą jiems susiformavę tokiu būdu.
Dažniausia užsikrėtę suaugusieji, pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistės Astos Skrickienės, yra neskiepyti, nepilnai paskiepyti ar nežino savo skiepijimų istorijos.
Jeigu skiepų istorijos susižinoti nepavyksta, egzistuoja kraujo tyrimas, kuris parodo imlumą tymams.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tymų ir raudonukės viruso cirkuliavimo sustabdymui reikalingos aukštos (95 proc.) skiepijimo aprėptys dviem vakcinos nuo tymų (MMR) dozėmis. Tačiau ligos sukėlėjas neišnyksta, o skiepais pasiekus aukštą kolektyvinio imuniteto lygį, visuomenė tampa atspari ligai.
„Lietuvoje paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 m. – 2009 m. siekė 97 proc., 2018 m. – vos 92,2 proc. Tai kelia realią grėsmę susirgti tymais žmonėms, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, ar tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų“, – aiškina A. Skrickienė.
Kauno apskrityje, kur sergančiųjų dabar yra daugiausia, kai kuriose savivaldybėse paskiepyta tik 85 proc. vaikų, antradienį vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Pirmadienį, pasak jos, buvo 40 žmonių, kurie taip pat įtariami sergantys tymais, o kasmet lieka apie 5 tūkst. vaikų, kurių tėvai nusprendė neskiepyti.
Taip pat skaitykite
Situaciją parodo kraujo tyrimas
Tymai nėra ta liga, nuo kurios kas kurį laiką reikėtų pasiskiepyti pakartotinai (pavyzdžiui, Lietuvoje suaugusieji kas 10 metų valstybės lėšomis gali revakcinuotis nuo difterijios ir stabligės), tačiau tada, kai kyla tokios epidemijos, net ir vaikystėje dviem vakcinomis paskiepyti žmonės gali susirgti – retai, bet pasitaiko atvejų, kai visgi imunitetą po ilgo laiko praranda ir abiem vakcinomis skiepytas žmogus.
Pasak A. Skrickienės, tai priklauso nuo daugelio faktorių: individualaus imuniteto ir sveikatos būklės, amžiaus, vakcinos rūšies, teisingai atlikto pirminės vakcinacijos kurso, skiepijimosi atlikimo procedūrų.
„Kiekvienam asmeniui, norinčiam žinoti imuniteto būklę dėl tymų infekcijos, patartina kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl galimybės atlikti kraujo tyrimą, norint sužinoti tolimesnių veiksmų eigą – ar skiepytis nuo tymų, ar asmuo turi pakankamą imunitetą tymams. Tikrai nereikia skaičiuoti gimimo metų, nes apsauginių antikūnų titras gali nesusiformuoti dėl įvairiausių priežasčių: asmens amžiaus, vakcinos rūšies (ne EU gaminta), vakcinos laikymo sąlygų ir kt.“ – aiškina ULAC atstovė.
Kalbant apie sergančius suaugusiuosius, paprasčiausias kelias būtų suteikti galimybę pasiskiepyti visiems, kurie nors kiek nerimauja, sako gydytojas pediatras, habilituotas medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos vedėjas Vytautas Usonis. Tačiau kadangi vakcinos resursai riboti, tokios galimybės nėra.
„Žmonės gali pasitikrinti – persirgę arba tinkamai paskiepyti tymų vakcina kraujyje turi antikūnų. Tai iš esmės paprastas, nereikalaujantis ypatingų technologijų tyrimas“, – aiškina jis.
A. Skrickienė pabrėžia, kad net ir liga persirgus natūraliai daugelio infekcijų atvejų, imunitetas taip pat nėra suformuojamas visam gyvenimui (difterijos, stabligės, kokliušo atvejais), tad praėjus tam tikram laikotarpiui galima sirgti pakartotinai. „Tačiau jei ir suserga asmuo infekcija, nuo kurios buvo skiepytas, tokiu atveju liga pasireiškia lengvesne forma, mažėja komplikacijų rizika bei išvengiama mirties“, – sako ji.
Tėvai persigalvoja
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė antradienį vykusioje konferencijoje pasakojo, kad į šią ligoninę patenka neskiepyti vaikai: vieni – nes dar per maži, kiti – nes jų skiepyti nepanoro tėvai. Užregistruota ir kūdikių susirgimų – Kaune gydomas 7 mėnesių vaikas.
„Sugrįžo ta liga, kurios mes daug metų nematėme – mes leidome ne vieną gydytojų rezidentų kartą, kurie nematė tymų ir apie juos mokėsi tik iš vadovėlių. Bet dabar jie gali mokytis kelis kartus per savaitę“, – pasakoja I. Ivaškevičienė.
Dabartinė situacija V. Usoniui primena 1993–1994 metus. Tuomet Lietuvoje fiksuotas difterijos protrūkis, žmonės nuo ligos net mirė. „Vienintelė priežastis, kodėl liga grįžo į Lietuvą, buvo skiepų sutrikimai. Dabar, žiūrint atgal tai yra patikimai įrodyta“, – sako jis.
Medikai pabrėžia, kad vakcina yra saugi, naudojama daug metų ir yra labai daug mokslinių tyrimų, įrodančių vakcinos saugumą.
I. Ivaškevičienė pasakojo, kad vaikai, persirgę tymais, net 2 metus tampa imlesni kitoms ligoms – jų imunitetas nusilpsta.
„Vaikai tuomet patenka į taip vadinamą ydingą ratą, kai nespėja pasveikti nuo vienos ligos, tik išėjo į ugdymo įstaigą, ir vėl pasigauna kitą infekcinę ligą“, – pasakoja ji, pabrėždama, kad po poros metų imunitetas atsistato. V. Usonis papildė, kad tokio poveikio po skiepijimo nėra.
Pasak V. Razmuvienės, situacija ne vieną privertė nuomonę apie vakcinas pakeisti – ULAC centre yra speciali „karštoji linija“, kuria sunerimę tėvai skambina ir teiraujasi informacijos.
„Netgi tėvai, kurie anksčiau vaikų neskiepijo, prisipažįsta ir dabar nori skiepyti netgi anksčiau, negu rekomenduojama“, – pasakoja ji.
Per dieną vakcinos nepagaminsi
ULAC sandėlyje yra 42 tūkst. dozių vakcinos, o per mėnesį jų išduodama apie 3 tūkst. „Iš to kiekio, kuris yra šiandieną, mes pilni gyvensime iki rugsėjo, spalio mėnesio“, – tikina Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja, ramindama, kad vakcinos tikrai užteks vaikams ir tiems, kurie turėjo kontaktą su sergančiaisiais.
V. Usonis akcentavo kad didelių nusiraminimo nuotaikų toks patikinimas neturėtų sukelti.
„Vakcinos yra biologiniai preparatai su sąlygininai trumpu galiojimo laiku. Vakcinų niekas negamina į sandėlį – jų neįmanoma tai, kaip cheminės medžiagos, pagaminti didelio kiekio, pasidėti ir po truputį naudoti. [...] Gamintojai vakcinas galima turėdami planus, kur ji bus panaudota. Jeigu ji nebus panaudota, ją reikės sunaikinti, kas kainuoja nemažus pinigus“, – aiškino jis, pabrėždamas, kad per dieną vakcinos niekas nepagamins.
Kaip atpažinti
Tymų inkubacinis laikotarpis trunka apie 10 dienų (7–18–21 d.). Asmuo gali platinti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių.
Tymų klinikiniai požymiai: karščiavimas (38–39 laipsniai), bendras silpnumas, sumažėjęs apetitas, sloga, konjuktyvitas, kosulys, Filatovo ir Kopliko dėmelių atsiradimas skruostų gleivinėje, Makulopapulinis (tamsiai rausvos, netaisyklingos formos, susiliejantis) bėrimas:
• Bėrimas dažniausiai atsiranda 34 ligos dieną;
• Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje;
• Vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas ir pėdas;
• Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuri po savaitės išnyksta.
Dažniausios tymų komplikacijos: vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).
Susirūpinimas – ir Seime
Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė užregistravo rezoliuciją, kuria atkreipiamas dėmesys į susiklosčiusią susirūpinimą keliančią situaciją. Ja kreipiamasi į vyriausybę, savivaldybes, tėvus. Rezoliucija skatinama informuoti apie nesiskiepijimo pasekmes, tėvai raginami skiepyti vaikus, atkreipiamas dėmesys į faktus ir melagingas naujienas, antiskiepių judėjimą.
Vyriausybė raginama tymų protrūkio metu savanoriškus kraujo tyrimus, siekiant nustatyti ar asmuo turi imunitetą šiai ligai ir ar asmeniui reikalingas MMR skiepas, kompensuoti valstybės lėšomis, sudaryti galimybę mokamomis vakcinomis skiepytis valstybinėse ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose ir t. t.
Parlamentarė ketino rezoliuciją įtraukti į antradienio Seimo darbotvarkę, bet seniūnų sueigoje tam nepritarta.
„Bandant klausimą įtraukti į šios dienos plenarinę darbotvarkę ponia A. Širinskienė pareiškė, kad reikia ištirti antikorupciniu pobūdžiu, nes siūlymas kompensuoti vakciną yra kažkokio farmacinio klano atstovavimas", – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
