Lietuvoje

2019.03.14 17:41

Grasinimų sulaukęs LGBT atstovas Vilniaus taryboje: eisiu iki galo

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.03.14 17:41

„Žudyt pederastus“, „sudegint jį“ – šio ir panašaus pobūdžio komentarų socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukęs į Vilniaus mieto tarybą išrinktas LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) atstovas Tomas Vytautas Raskevičius policijos pagalbos nesulaukė. Vis dėlto politikas, neslepiantis esantis gėjus, teigė rankų nenuleisiantis ir, jei reikės, savo teises gins ir tarptautiniuose teismuose.

Kartu su dabartinio Vilniaus mero rinkimų komitetu „R. Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ į sostinės tarybą išrinktas T. V. Raskevičius LRT.lt pasakojo, kad rinkimų kampanijos metu sukūręs atskirą savo „Facebook“ profilį ir jame pradėjęs talpinti reklaminę vaizdo medžiagą sulaukė ne vieno šiurkštaus komentaro, kurių dalis, jo teigimu, galimai pažeidžia įstatymus, mat juose esą skatinama susidoroti su seksualinių mažumų atstovais.

Dėl to Vilniaus tarybos narys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri informaciją perdavė policijai, tačiau pareigūnai nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes, kaip tyrėjų atsakymą citavo T. V. Raskevičius, komentarai „žudyt pederastus“, „sudegint jį“, „nukankinkit ant baidano“, pareigūnų teigimu, turi „neigiamą ir niekinamą atspalvį lietuvių kalboje“, tačiau tokių žodžių vartojimas komentare, „nesant konkrečių ir tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą ar kurstančių diskriminuoti kokią nors asmenų grupę“, tokiuose veiksmuose nusikalstamos veikos požymių nėra.

„Turiu klausimą policijai. Jeigu komentarai „žudyt pederastus“, „sudegint jį“, „nukankint ant baidano“ nėra neapykantos kurstymas ir skatinimas susidoroti, tai gal jie gali paaiškinti, kokios frazės būtų traktuojamos kaip skatinimas susidoroti?“, – stebėjosi T. V. Raskevičius.

Jis policijos sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo apskundė Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Jei reikės, kreipsis ir į tarptautinius teismus

T. V. Raskevičius tvirtino, kad po pasipylusių įžeidžiančių komentarų jis sulaukė ir grasinančių žinučių.

„Policija atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, bet gal policijai būtų įdomu įvertinti tą faktą, kad tie vaikinai vėliau bandė su manimi susisiekti, rašinėjo „Facebook“ asmeniškai įvairias žinutes, savotiškai gąsdino, šantažavo, spaudimą darė? Policija turėtų tai išsiaiškinti, vykdydama ikiteisminį tyrimą“, – pasakojo Vilniaus miesto tarybos narys.

Jis teigė nesiekiantis, kad galimai susidorojimą su seksualinių mažumų atstovais kurstančių komentarų autoriai būtų nubausti. LGBT atstovas teigė turintis kitą tikslą.

Aš noriu, kad būtų išsiųsta aiški žinutė, kad negalima taip bendrauti tarpusavyje. [...] Aš pats jaučiuosi saugus. Į komentarus nereaguoju rimtai, nes suprantu šio fenomeno priežastis ir pasekmes. Šioje srityje dirbu daugiau negu penkerius metus, tai man tiesiog yra sustorėjusi oda, bet paprastą žmogų, jauną žmogų tokia situacija gali išgąsdinti“, – komentavo T. V. Raskevičius.

Anot jo, neretai atsainus teisėsaugos, visuomenės požiūris į neapykantos nusikaltimus Lietuvoje yra sisteminio pobūdžio problema. Jis priminė, kad prieš keletą metų Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė nagrinėti dviejų vaikinų iš Lietuvos inicijuotą bylą, kurie skundėsi dėl homofobinių komentarų. Pasak T. V. Raskevičiaus, panašu, kad Lietuvos teisėsauga tiesiog laukia EŽTT sprendimo ir patys jokių veiksmų nesiima.

„Labai liūdna, kad mes turime sulaukti išorinio įsikišimo ir negalime susitarti dėl tokių dalykų patys“, – komentavo pašnekovas.

T. V. Raskevičius akcentavo, kad savo atveju dėl homofobinių komentarų jis ketina eiti galo ir, jei prireiks, savo teises gins tarptautiniuose arbitražuose.

„Eisiu iki galo. Jei prokuroras nepradės tyrimo, tada kreipiuosi į ikiteisminio tyrimo teisėją, jei jis atsisakys pradėti tyrimą, tai kreipsiuosi į apylinkės teismą. Jeigu išnaudosime teisines gynybos priemonės Lietuvoje, tai yra tarptautiniai teismai“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Specialistė: pareigūnams trūksta patirties

LRT.lt kalbinta Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) projektų vadovė Kristina Normantaitė priminė, kad Baudžiamajame kodekse (BK) yra išskirtos bausmės už neapykantos kurstymą.

BK numato, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kodekse taip pat numatyta, jog tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Vis dėlto, K. Normantaitės teigimu, Lietuvos teisėsaugos pareigūnai neretai homofobiškuose komentaruose neįžvelgia neapykantos kurstymo arba grėsmės, kad asmuo realizuos savo veiksmus, tai yra mėgins susidoroti su kažkuo, nors EŽTT praktikoje į tokius atvejus reaguojama griežčiau.

„Čia kyla klausimas, ką turime omenyje, kai kalbama apie realų sukurstymą. Tarkime, kalbant apie neapykantos kurstymą, EŽTT praktika sako, kad neapykantos kurstymas nebūtinai turėtų reikalauti tam tikro konkretaus raginimo daryti smurtinę ar kokią kitą nusikalstamą veiką. [...]

Vertinant tokius komentarus, turėtų būti atsižvelgiama ir į bendrą kontekstą, kuriame tas komentaras yra pasakytas. Tą intenciją kurstyti neapykantą galima pamatyti ir be liepiamosios nuosakos“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

K. Normantaitė teigė, kad didžiąją dalį skundų Lietuvoje dėl neapykantos kurstymo sudaro atvejai, kai neapykantą galimai siekiama kurstyti prieš seksualines mažumas. ŽTSI projektų vadovė, paklausta, kodėl teisėsauga vis dėlto neretai nebūna linkusi pradėti ikiteisminių tyrimų tokiais atvejais, patikino, kad greičiausiai Lietuvoje dar nesuvokiamas neapykantos nusikaltimų pavojingumas.

„Kodėl taip atsitinka, kad tokie atvejai netiriami? Galima sakyti, kad Lietuvoje nesuprantama neapykantos kurstymo, kaip reiškinio, pavojingumo. Tai yra žodinė išraiška, bet, jeigu žiūrėtume plačiau, bendrame kontekste, tai tokie pasakymai gali sukelti įtampą, skatinti nepakantumą tam tikroms žmonių grupėms visuomenėje, kurti terpę tam tikriems konfliktams. [...]

Pastaruoju metu daugiau apie šią problemą kalbama, tam tikri mokymai pareigūnams šia tema vyksta, bet sutikčiau su tuo, kad šie atvejai dar nėra pareigūnams įprasti, jie neturi žinių, kaip tirti tokius atvejus ir vadovaujasi nevienareikšme teismų praktika“, – svarstė pašnekovė.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius