Lietuvoje

2019.03.15 16:11

Kova dėl mero posto Utenoje politologui priminė Pakso ir Adamkaus susirėmimą

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.03.15 16:11

Vos po poros dienų rinkėjai vėl keliaus prie balsadėžių ir rinks rajonų merus. Utenoje pirmajame rinkimų ture daugiausia balsų surinko dabartinis meras Alvydas Katinas, o jo pagrindinis konkurentas, Marijus Kaukėnas, atsiliko 20 proc. balsų. Tačiau politologas Vytautas Dumbliauskas tikina, kad M. Kaukėnui ginklų sudėti nereikėtų, ir priminė prieš 17 metų vykusių rinkimų istoriją.

Iš penkių kandidatų, siekusių Utenos mero posto, daugiausia rinkėjų simpatijų sulaukė A. Katinas. Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltas kandidatas pirmajame rinkimų ture surinko 42,08 proc. balsų. Beveik dvigubai, surinkęs 22,88 proc. balsų, nuo jo atsiliko visuomeninio rinkimų komiteto „Kartu už Utenos kraštą“ atstovas M. Kaukėnas. Už rinkimų linijos liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos žaliųjų partijos bei Darbo partijos kandidatai.

Sulaukė įtarimų ir sprendimo

Perrinkimo siekiantis 59-erių A. Katinas Utenos mero pareigas eina nuo 2003-ųjų. Pagal specialybę Utenos meras yra pedagogas, taip pat – keleto poezijos knygų autorius. A. Katino metai mero poste nepraėjo be neramumų. 2015-ųjų spalį A. Katinas sulaukė teisėsaugos įtarimų. Jis buvo kaltinamas, kad 2014-aisiais pareikalavo bendrovės „Utenos melioracija“ neatlygintinai suremontuoti tuometinio premjero Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovės Džuljetos Žiugždienės gyvenamąjį namą Utenos rajone.

Nors meras jam mestus kaltinimus neigė, šių metų sausį teismas pripažino jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, bet išteisino dėl prekybos poveikiu. Nuosprendį apskundę prokurorai siekia, kad A. Katinui būtų taikoma Baudžiamajame kodekse numatyta sankcija – draudimas būti išrinktam į pareigas savivaldybėje. Sprendimas dar nėra priimtas.

Liberalas rinkimuose dalyvavo su komitetu

Į antrąjį rinkimų turą išsiveržė ir visuomeninio rinkimų komiteto „Kartu už Utenos kraštą“ kandidatas 39-erių M. Kaukėnas, kuris pastarąsias dvi kadencijas dirbo savivaldybės taryboje. Jis taip pat patarinėjo europarlamentarams Antanui Guogai ir Petrui Auštrevičiui. Po to, kai Liberalų sąjūdžio Utenos skyrius, vadovaujamas M. Kaukėno, nutarė savivaldos rinkimuose dalyvauti po komiteto vėliava, viso skyriaus narystė partijoje buvo sustabdyta.

Priminė V. Adamkaus ir R. Pakso kovą

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas, komentuodamas rinkimų situaciją Utenoje teigė, kad nors dabartinis meras A. Katinas ir turi problemų su teisėsauga, neaišku, kaip tai paveiks rinkimų rezultatus. Anot jo, vertindami mero veiklą žmonės gali nekreipti dėmesio į teismo sprendimą ar teisėsaugos įtarimus: „Jei darbai ir veikla tenkins, teistumas gali įtakos ir neturėti.“

Paklaustas apie M. Kaukėno sprendimą dalyvauti rinkimuose su komitetu ir dėl to stabdyti narystę partijoje, V. Dumbliauskas sakė, kad ne vienas buvęs liberalas, pasirinkęs rinkimuose dalyvauti su visuomeniniu rinkimu komitetu, rodo gerus rezultatus.

„Taip pasielgė ir Remigijus Šimašius, Vytautas Grubliauskas, Algis Kašėta, visi išėję į antrą turą. <...> Asmeninė politinė karjera yra aukščiau už partijos likimą. Tai faktas, kaip blynas. Vertinu, kaip partijos išdavystę, bet negalima smerkti žmogaus, jei jis nori likti politikoje, bet mato, kad jo partija yra baloje. Politika yra galimybių menas, jei jiems pavyksta per komitetus likti politikoje ir jei rinkėjai už juos balsuoja, partinė priklausomybė lieka, kaip sakau, 17-oje vietoje“, – komentavo MRU politologas.

Komentuodamas pirmojo rinkimų turo rezultatus, V. Dumbliauskas juos lygino su 2002-ųjų prezidento rinkimų scenarijumi. Paklaustas apie tai, ar pirmajame ture 20 proc. mažiau rinkėjų balsų surinkęs M. Kaukėnas gali tikėtis pergalės antrajame ture, politologas kalbėjo, kad prieš 17 metų vykusių prezidento rinkimų pirmajame ture atrodė, kad pergalė atiteks Valdui Adamkui.

Tuomet jis surinko 35,53 proc. rinkėjų balsų antrojoje vietoje palikęs Rolandą Paksą, už kurį balsavo 19,66 proc. rinkėjų. „Tada V. Adamkaus komanda patraukė švęsti Kalėdų, atsipūtė, o R. Paksas dvi savaites intensyviai dirbo, gąsdino bankų bankrotu, buvo negražių dalykų“, – sakė V. Dumbliauskas.

Po dviejų savaičių, įvykus antrajam rinkimų turui, paaiškėjo, kad daugumą balsų – 54,71 proc. – surinko R. Paksas, o V. Adamkus rinkimus pralaimėjo, gavęs 45,29 proc. balsų.

„Nesakau, kad tokia situacija būtinai pasikartos Utenoje, bet A. Katinas negali būti ramus. Šis pavyzdys labai iškalbingas“, – komentavo politologas V. Dumbliauskas.

Kaimynėms yra ko pasimokyti

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikas Martynas Tininis komentavo, kad Utenos rajono socialiniai ir ekonominiai rodikliai, lyginant su kitomis savivaldybėmis, yra maždaug per vidurį.

Anot jo, viena vertus rajono nedarbo lygis pernai siekė 9,9 proc., o tai viršija vidutinį visų 60 savivaldybių rodiklį, siekusį 9,5 proc. Visgi palyginus su kaimyninėmis savivaldybėmis, Utenoje nedarbo lygis buvo vienas mažesnių – žemesnis jis buvo tik Švenčionių rajone, kur siekė 9,8 proc. Tuo metu aplinkinėse savivaldybėse jis buvo gerokai aukštesnis – nuo 11,1 iki 14,9 proc.

„Pažvelgus, kiek investicijų savivaldybė pritraukė 2017-aisiais, vėl dvejopa situacija. Žiūrint į tiesioginių užsienio investicijų (TUI) kiekį tenkantį vienam gyventojui, matyti, kad Utenos rajonas yra tarp lyderių. Vienam gyventojui teko 3894 eurai TUI, kai vidutiniškai tarp 60 savivaldybių – 1698 eurai. Panašus, bet žemesnis TUI kiekis buvo ir Švenčionių r. (2724 eurai), Rokiškyje vienam gyventojui teko 1203 eurai TUI, tačiau Anykščių, Molėtų, Zarasų, Ignalinos rajonų ir Visagino savivaldybėse TUI kiekis neviršijo 500 eurų“, – kalbėjo M. Tininis.

Tačiau, pasak LLRI analitiko,  investicijų į materialųjį turtą – stakles, automobilius, pastatų statybas – 2017 metais Utenos rajone trūko. Vienam gyventojui teko 1371 eurais, o tai yra mažiau nei vidutinis savivaldybių rodiklis, siekiantis 1526 eurų: Pasak M. Tininio, Šiaurės Rytų Lietuvoje tik Visagine vienam gyventojui teko daugiau materialinių investicijų – 2527 eurai.

Pastebima, kad praėjusiais metais Utenos rajone buvo aktyvus verslas ir tūkstančiui gyventojų teko 42,8 verslo liudijimai, kai vidutiniškai kitos savivaldybėse, neskaičiuojant labai išsiskiriančios Neringos, teko 36,5. Kitaip tariant, Utenoje išduota daugiau verslo liudijimų nei Kaune ar Šiauliuose.

„LLRI atlikta situacijos savivaldybėse analizė parodė, kad investicijos ir aktyvus verslas sukuria prielaidas kilti atlyginimams. Utenos rajone vidutinis atlyginimas „į rankas“ 2018-ųjų antroje pusėje buvo 630 eurų. Ten kur investicijų trūko, atlyginimai buvo mažesni.

Taigi lyginant Utenos rajono socialinius ir ekonominio aktyvumo rodiklius su kitomis savivaldybėmis, situacija yra panaši į šalies vidurkį. Tačiau žvelgiant į Šiaurės Rytų regioną – tai viena geriausiai besilaikančių savivaldybių, iš kurios yra pasimokyti ir greta esančioms“, – komentavo LLRI analitikas.

Klausia ir apie tarptautinius reikalus

Vienmandatėje Utenos apygardoje rinktas Seimo narys Edmundas Pupinis paklaustas, dėl ko į jį rinkėjai kreipiasi dažniausiai sakė, kad problemos, dėl kurių į jį kreipiasi uteniškiai, yra įvairios ir teigė, kad jos ateina tarsi bangomis.

„Buvo banga dėl atliekų surinkimo, dėl įkainių, rinkliavų nustatymo. Daug interesantų atėjo, buvo banga. Net ir dabar Seime svarstome įstatymus, susijusius su rinkliava už atliekų surinkimą. Dar vis nesibaigia žemės nuosavybės atstatymo klausimai. Nors galvojom, kad faktiškai tai baigėsi, dar tam tikri ginčai vyksta. Kai kada reikia kištis, aš rašau Nacionalinei žemės tarnybai, nes kai kur žmonės turi žemes, bet nenustatyti servitutai kažkodėl“, – kalbėjo E. Pupinis.

Parlamentaras taip pat pasakojo, kad kai kurie uteniškiai užeina pas jį tiesiog pasikalbėti, pareikšti savo nuomonę kartais net apie tarptautinę situaciją. Utenos gyventojai taip pat nevengia Seimo nariui pasakyti ir ką mano dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, savivaldybės sprendimų.

„Nemažai klausimų dėl kelių kokybės, visi nori, kad keliai būtų išasfaltuoti. Tai vėlgi ateina, reikia nemažai domėtis, aiškintis tuos klausimus“, – sakė E. Pupinis.

Paklaustas apie nedarbą ir vidutinį darbo užmokestį Utenoje Seimo narys kalbėjo, kad darbo rinka šiame mieste gana uždara, neatsiranda naujų įmonių, todėl nekyla ir atlyginimai. Pasak jo, kartais žmonėms tenka aiškinti, kodėl, pavyzdžiui, statybininkas, važinėjantis dirbti į Vilnių toje pačioje statybos aikštelėje gauna mažesnį atlygį nei vilnietis.

„Yra tokių problemų, nes pasirinkimo galimybės darbo rinkoje yra ribotos. Tai problema, bet dauguma supranta, kad pasirinkimo nėra ir tyliai kenčia nelygybę. Daugiau savivaldybės reikalas, kaip atverti darbo rinką“, – sakė Seimo narys, pridurdamas, kad didžiausia dalis uteniškių dirba tokiose įmonėse, kaip „Utenos trikotažas“ ar  „Utenos mėsa“.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius