Seimas antradienį nusprendė į posėdį pakviesti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Gediminą Griną dėl JAV Senato ataskaitoje minimo slapto kalėjimo, kuris, anot žmogaus teisių gynėjų, 2005–2006 metais galėjo veikti Lietuvoje.
Seimas antradienį nusprendė į posėdį pakviesti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Gediminą Griną dėl JAV Senato ataskaitoje minimo slapto kalėjimo, kuris, anot žmogaus teisių gynėjų, 2005–2006 metais galėjo veikti Lietuvoje.
Klausimus VSD vadovui užduoti siekia valdančioji „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. Iniciatyva kviestis į posėdį VSD vadovą iškelta jau anksčiau, bet iki šiol parlamentas laikėsi pozicijos G. Griną išklausyti pavasario sesijoje.
Antradienį, paskutinę rudens sesijos dieną, tvirtinant darbotvarkę vieno balso persvara pritarta „tvarkiečių“ siūlymui atsakymus į klausimus išklausyti dar šiais metais. Už G. Grinos iškvietimą į Seimą balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 43 parlamentarai.
„Tvarkiečiai“ VSD vadovo teiraujasi, kokių veiksmų jo vadovaujama institucija ėmėsi po to, kai Jungtinių Valstijų Senatas paskelbė ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamų teroristų kankinimus slaptuose įkalinimo centruose, o dienraštis „Washington Post“ ir nevyriausybinės organizacijos paskelbė, jog ataskaitoje minimas „violetinis“ centras veikė Lietuvoje.
G. Grina turėtų atsakyti, ar buvo imtasi priemonių nustatyti, kas iš aukštos politinės vadovybės leido Lietuvoje įkurti laikiną sulaikymo centrą, kokiems asmenims buvo skirti minimi milijonai dolerių atsidėkojant už programos palaikymą.
Jungtinių Valstijų Senatas praėjusį antradienį paskelbė ataskaitą, kurioje aprašomi JAV Centrinės žvalgybos valdybos vykdyti įtariamų džihadistų judėjimo „al Qaeda“ narių tardymai, naudojant kankinimus.
Informacija apie konkrečias valstybes, kuriose buvo įrengti slapti centrai, ataskaitoje paslėpta.
Ataskaitoje minimi milijonai dolerių, skirti „dėkingumui“ parodyti, ir užsimenama, kad neįvardijamas aukštas šalies pareigūnas apie centro veiklą žinojo ne viską. Anot dokumento, „violetinis“ centras buvo uždarytas, kai valstybė atsisakė suteikti medicinos pagalbą centre kalintam Saudo Arabijos piliečiui Mustafa Ahmadui al Hawsawiui.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
