Lietuvoje

2019.03.14 14:46

Buvusių bendražygių mūšis dėl Panevėžio sosto: ar išgąsdins rinkėjus korupcijos šešėlis?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.03.14 14:46

Panevėžys gali pasigirti užsienio investicijų pritraukimu, tačiau savivaldybę kamuoja didėjanti gyventojų emigracija, panevėžiečiai skundžiasi apleistomis mokyklomis ir darželiais. Šios problemos užguls būsimą miesto merą, kuriuo antrajame rinkimų ture siekia tapti buvę bendražygiai Rytis Mykolas Račkauskas ir Povilas Urbšys. Vis dėlto panašu, kad svarbiausiu šios kovos akcentu gali tapti mojavimas skaidrumo vėliava. Tiesa, kaip pastebi LRT.lt kalbintas politologas Lauras Bielinis, rinkėjai neretai ignoruoja korupcijos skandalus ir labiau vertina darbų tęstinumą.

2015 m. R. M. Račkauskas mero rinkimus Panevėžio mieste laimėjo su visuomeniniu rinkimų komitetu „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“, tačiau 2019 m. savivaldos rinkimuose dabartinio miesto mero ir parlamentaro P. Urbšio keliai išsiskyrė dėl kilusio korupcijos skandalo – pernai Panevėžio miesto savivaldybėje kratas atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė R. M. Račkauską, vėliau jam pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu tarnyba. Meras, teismo sprendimu, nušalintas nuo pareigų.

2019 m. į antrąjį merų rinkimų turą Panevėžio miesto savivaldybėje iškopė būtent R. M. Račkauskas ir P. Urbšys. Antros mero kadencijos siekiantis R. M. Račkauskas su rinkimų komitetu „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ pirmajame rinkimų ture sulaukė 28,62 proc. rinkėjų paramos, o P. Urbšys su rinkimų komitetu „Kurkime jaukų miestą KARTU“ – 18,01 proc.

Artėjant antram rinkimų turui, P. Urbšys sukirto rankomis su Panevėžio miesto konservatoriams vadovaujančia parlamentare Rasa Juknevičiene dėl bendradarbiavimo mero rinkimuose. Politikai susivienijo, siekdami, kad miesto meru nebūtų išrinktas R. M. Račkauskas. 

Miesto augimui koją gali pakišti emigracija

Šalies savivaldybes analizuojantys Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikai pastebi, kad Panevėžio miesto savivaldybė gali pasigirti tiesioginėmis ir materialinėmis investicijomis. LLRI surinktais duomenimis, 2017 m. vienam gyventojui teko 2 926 Eur tiesioginių užsienio investicijų (kai vidutiniškai tarp Lietuvos savivaldybių – tik 1 698 Eur) ir 2 158 Eur materialinių investicijų (kai vidutiniškai – 1562 Eur).

„Tačiau palyginti su didžiaisiais miestais, Panevėžys pagal pritrauktų investicijų lygį atsilieka: Vilniuje vienam žmogui teko 18 190 Eur tiesioginių užsienio investicijų, Klaipėdos mieste – 6 122 Eur, o Kaune – 4 212 Eur. Materialinių investicijų Vilniuje vienam žmogui teko 4 422 Eur, Klaipėdoje – 3 719 Eur, Kaune –  2699 Eur“, – atkreipia dėmesį LLRI.

Pasak LLRI analitikų, investicijos lemia aukštesnį vidutinį darbo užmokestį Panevėžyje, palyginti su kitomis savivaldybėmis. 2018 III ketv. vidutinė alga Aukštaitijos sostinėje siekė 691,3 Eur „į rankas“ ir tai buvo septintas pagal dydį atlyginimas Lietuvoje.

Nedarbo statistika Panevėžyje, LLRI analitikų teigimu, yra geresnė nei vidutiniška: nedarbas šioje savivaldybėje siekia 7,2 proc., kai vidutinis nedarbo lygis tarp 60 savivaldybių – 9,5 proc. LLRI pastebi, kad Panevėžys Lietuvos savivaldybių vidurkį taip pat lenkia gyventojų verslumo (Panevėžyje 1000-iui gyventojų pernai teko 41,2 verslo liudijimų, vidutiniškai tarp 60 savivaldybių – 36,5), įmonių registracijos (Panevėžyje 1000-iui gyventojų teko 40,7 veikiantys ūkio subjektai, vidutiniškai tarp 60 savivaldybių – 26,5) rodikliuose.

„Viena iš situacijų, kuri kamuoja Panevėžį – tai emigracija. Vien 2017 m. jį paliko 2,2 proc. gyventojų, o per 2015-2017 m. – 5,8 proc“, – LRT.lt teigė LLRI analitikai.

LLRI perspėja, kad emigracija gali turėti įtakos darbingų žmonių skaičiaus mažėjimui Panevėžyje, ką analitikai pastebi jau šiuo metu.

„Ateityje mažėjanti darbingo amžiaus žmonių dalis gali sudaryti esmines kliūtis ūkio plėtrai Panevėžyje, todėl ši miestas turėtų stengtis pritraukti daugiau darbingo amžiaus gyventojų, jei nori išlikti investicijų traukos ir aukštų atlyginimų centru Šiaurės Lietuvoje“, – aiškina LLRI analitikai.

Bedė pirštu į autobusų stotį

LRT.lt kalbinta Aukštaitijos vienmandatėje apygardoje į Seimą išrinkta „valstietė“ Guoda Burokienė pasakojo, kad panevėžiečiai daugiausiai skundžiasi dėl to, kad miesto jaunimui trūksta užimtumo, Panevėžyje per mažai vaikų žaidimų aikštelių, per lėtai juda gatvių tvarkymo darbai.

Pasak parlamentarės, Panevėžio miestas kai kuriose srityse atsilieka nuo Panevėžio rajono.

„Panevėžio rajono mokyklos yra daug geriau sutvarkytos negu miesto mokyklos. Tas pats ir su darželiais – mieste darželiai palikti nesutvarkyti, didesnės investicijos į juos nėra nukreipiamos. Pinigus remontui labiau renka patys darželių auklėtinių tėvai“, – atkreipė dėmesį  G. Burokienė.

Parlamentarės teigimu, panevėžiečius neramina ir miesto pakraštyje įsikūrusios įmonės, teršiančios aplinką.

„Panevėžyje yra pramonės rajonas, kur yra susitelkusi didžioji pramonė. Ten yra krakmolo gamybos įmonė, kuri yra didžiausias teršėjas. Tam rajone gyvenantys žmonės skundžiasi užterštumu. Rajonas praktiškai nuolat apsidengia krakmolo sluoksniu, nors anksčiau, kai ten tos įmonės nebuvo, nebuvo tokių jos gamybos mastų“, – komentavo pašnekovė.

G. Burokienė akcentavo, kad vis dėlto viena didžiausių Panevėžio problemų – miesto centre esantys pastatai „vaiduokliai“. Vienas tokių, anot „valstietės“, apleistas miesto viešbutis „Panevėžys“. Tačiau šiam pastatui, kaip pasakojo G. Burokienė, nenusileidžia miesto autobusų stotis, kuri remonto nematė jau daug metų. 

„Autobusų stotis yra tarsi lauke – pastatyti keli stulpeliai, žmonės neturi, kur pasislėpti nuo lietaus. Tai yra senas, nušiuręs pastatas, į kurį net baisu įeiti. Jeigu tenka važiuoti autobusu, tai bilietą nusiperku iš anksto ir net neįeinu į stotį. Man teko važinėti po visą Lietuvą, tai niekur kitur tokios autobusų stoties dar nemačiau“, – kalbėjo G. Burokienė.

Politologas perspėja: agresyvumas gali nepadėti

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis LRT.lt teigė, kad kovoje tarp kandidatų į Panevėžio miesto merus, R. M. Račkausko ir P. Urbšio bus siekiama mojuoti skaidrumo vėliava, dabartiniam miesto merui neabejotinai bus primintas su juo susijęs korupcijos skandalas.

„Bus daugmaž tolygi kova, nors R. M. Račkauskas pirmajame ture dominavo surinkęs daugiausiai balsų. Bet supraskime, kad visi likusieji gali susivienyti. Antra – tos teisinės R. M. Račkausko uodegos bus išeksploatuojamos maksimaliai. Todėl manyčiau, kad R. M. Račkauskui bus sudėtinga laimėti, bet vis dėlto nuojauta kužda, kad jis laimės“, – aiškino L. Bielinis.

Anot jo, P. Urbšio ir konservatorių susivienijimas Panevėžyje prieš R. M. Račkauską į kovą dėl mero posto įpils papildomo žibalo, tačiau, L. Bielinio manymu, vargu, ar tai padės P. Urbšiui rinkėjus palenkti į savo pusę.

„Matome, kad bandoma užvesti agresyvią kampaniją, bet agresyvumas rinkimuose, manyčiau, nėra tas pozityvus dalykas, kuris leidžia laimėti rinkimus. Manyčiau agresyvumo raiška gali būti labiau siejama su negebėjimu kažką konstruktyvus pateikti visuomenei – „nieko negali pasakyti, todėl pradeda rėkti“, – svarstė politologas.

VDU profesorius, kalbėdamas apie P. Urbšį, pažymėjo, kad jam pasitraukus iš „valstiečių“ gretų Seime, rinkėjams gali susidaryti įspūdis, jog jis yra savarankiškas politikas. Bet kartu, anot L. Bielinio, iki galo neaišku, su kokia vėliava P. Urbšys iš tikrųjų siekia laimėti mero rinkimus, kokios yra jo politinės pažiūros.

„Mes galime sakyti, kad jis nėra su „valstiečiais“, bet pasakyti, su kuo jis dabar, yra sunku. Kai P. Urbšys dabar pradeda bendradarbiauti su konservatoriais, tai vėl kyla klausimas, ar tai yra dar vienas šuolis į kairę arba į dešinę, ar tai yra dar vienas šuolis į kitą partinę priklausomybę. [...] Ar vėliau nebus dar vieno šuolio kitos partijos link?

Dažniausiai rinkėjas būna pakankamai blaivus ir besirenkantis kandidatus ūkiškai. Ar nebus taip, kad rinkėjas pasakys: „už šitą šoklį aš gal nebalsuosiu, nes jis nežinia, ką gali pasakyti po savaitės ar dviejų“, – kalbėjo pašnekovas.

L. Bielinio teigimu, nepaisant to, kad R. M. Račkausko pečius slegia įtarimai korupcinėmis veikomis ir tai P. Urbšys sieks išnaudoti, kaip jau parodė ir mero rinkimuose kitose savivaldybėse, kur kandidatavo teisėsaugos taikiklyje atsidūrę politikai, rinkėjai labiausiai vertina vietinio politiko įdirbį.

„Žmonės balsuoja už tuos, kurie jau kažką padarė ir akivaizdu, kad dar galėtų padaryti, jeigu jiems būtų leista toliau dirbti. R. M. Račkauskas priklauso šiai kategorijai, tai yra jam pasitikėjimas suteikiama todėl, kad tikimąsi, jog jis pratęs tai, ką daro dabar.

Balsuojama už tą, kuris kažką padarė realiai, o ne už tą, kuris kažkada kažką yra padaręs. Visuomenė nėra tokia teisiškai išprususi, kad galėtų reaguoti į teisinius dalykus adekvačiai. Didžioji dalis visuomenės tiesiog nepasitiki teisėsauga. Tie skandalai, ko gero, dar labiau susilpnins teismų ir teisinės sistemos autoritetą visuomenės akyse. Taip kad šie teisiniai procesai vyksta savo ruožtu, o rinkėjai balsuoja už tuos, kurie jiems tiesiogiai padėjo – sutvarkė gatvę, pastatė namą, nutiesė vandentiekį“, – dėstė L. Bielinis.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius