Augantis kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas leis pradėti diegti naujoves sveikatos priežiūros srityje ir užtikrinti, kad didėtų pacientams teikiamų paslaugų įvairovė, gerėtų jų kokybė. Šių metų pabaigoje iš PSDF rezervo skirti 100 mln. litų jau yra paskirstyti ir keliauja į gydymo įstaigas, rašoma pranešime spaudai.
Augantis kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas leis pradėti diegti naujoves sveikatos priežiūros srityje ir užtikrinti, kad didėtų pacientams teikiamų paslaugų įvairovė, gerėtų jų kokybė. Šių metų pabaigoje iš PSDF rezervo skirti 100 mln. litų jau yra paskirstyti ir keliauja į gydymo įstaigas, rašoma pranešime spaudai.
Tai pabrėžė Gintaras Kacevičius, laikinai einantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pareigas, dalyvaudamas sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės surengtuose spaudos pusryčiuose.
G. Kacevičiaus teigimu, Vyriausybės sprendimais iš PSDF biudžeto rezervo skirtos lėšos jau yra paskirstytos kelioms sritims, pasitarus su mūsų partneriais – gydymo įstaigomis.
„Šie iš PSDF rezervo skirti pinigai leis 2 proc. padidinti sveikatos priežiūros paslaugų kainas, kuriomis ligonių kasos apmoka gydymo įstaigoms už pacientams suteiktas paslaugas. Tam reikės apie 61 mln. litų. Be to, rezervo lėšomis bus apmokėtos ir tos paslaugos, kurias gydymo įstaigos suteikė viršydamos sutartyse numatytus kiekius. Todėl, pasitarus su gydymo įstaigomis, šie pinigai jau paskirstyti kelioms svarbioms sritims“, – teigė G. Kacevičius.
Didžiausia šių lėšų dalis – 78,4 mln. litų – atiteks sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. 15 mln. litų skirta ir VLK neapibrėžtiems įsipareigojimams ortopedijos techninėms priemonėms padengti, 4,9 mln. litų – medicininei reabilitacijai ir sanatorinam gydymui, o 1,7 mln. litų – sveikatos programoms įgyvendinti.
G. Kacevičius atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 metų PSDF biudžetas bus didžiausias Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo istorijoje nuo pat 1997 m. Jis sudarys 4,8 mlrd. litų (1,4 mlrd. eurų), o tai, lyginant su 2014 m., yra 7,8 proc. arba 345,4 mln. litų daugiau.
„Didesnės finansinės galimybės leis dar padidinti sveikatos priežiūros paslaugų kainas ir dalį lėšų skirti naujovėms, kurios padės efektyviau tenkinti augančius pacientų poreikius. Tuo tikslu bus diegiamos naujovės, kurios padės užtikrinti, kad pacientas reikiamas paslaugas gautų greičiau, o eilės prie gydytojų kabinetų mažėtų. Štai bus plečiamas jau teikiamų paslaugų spektras dienos stacionaro, šeimos medicinos srityse. Bus skatinamas ir gydytojų specialistų konsultacijų, kai pacientui kartu atliekama ir manipuliacija, teikimas“, – pasakojo G. Kacevičius.
G. Kacevičiaus teigimu, VLK atlikta analizė parodė, kad Lietuvoje turime didelį potencialą dienos paslaugų teikimo formai plėtoti.
„Štai 2013 metais Lietuvoje buvo beveik 36 tūkst. atvejų, kai pacientai praleido gulėdami ligoninės lovoje ne daugiau kaip vieną dieną. Pavyzdžiui, 15 tūkst. pacientų buvo išrašyti tą pačią dieną, o likusieji 21 tūkst. – kitą dieną po paguldymo. Tai rodo, kad praktiškai visais šiais atvejais ligoniui galėjo būti pasiūlyta alternatyva – dienos paslauga. Taigi mūsų uždavinys – paskatinti gydymo įstaigas aktyviau taikyti pacientams jau įteisintas modernias paslaugų teikimo formas bei įteisinti trūkstamas“, – pasakojo G. Kacevičius.
