Kol Viktoras Uspaskichas tyčiojasi iš valstybės ieškodamas ministrų savo partijoje, Seimas prokurorų prašymu ėmėsi jo paties ir dviejų jo bendražygių Vitalijos Vonžutaitės ir Vytauto Gapšio teisinės neliečiamybės atėmimo svarstymų.
Sakoma, kad juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Kol Viktoras Uspaskichas tyčiojasi iš valstybės ieškodamas ministrų savo partijoje, Seimas prokurorų prašymu ėmėsi jo paties ir dviejų jo bendražygių Vitalijos Vonžutaitės ir Vytauto Gapšio teisinės neliečiamybės atėmimo svarstymų, primena LRT televizijos laida „Savaitė“.
Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius jau yra pareiškęs, kad jo partija bus principinga balsuodama dėl neliečiamybės panaikinimo.
Tačiau to nepasakė kiti koalicijos partneriai, o Seime tai vieni, tai kiti vis pasisako, kaip balsuos, nors geriau būtų, jei pirmiausia visi išgirstų, kokie yra ir kaip pagrįsti kaltinimai. Galbūt tada neliktų vietos pamąstymams, kad tai politinė byla, ką jau keleri metai kartoja Viktoras Uspaskichas, bet kol kas suranda mažai tokių, kurie juo patiki.
Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys, Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Uspaskichas ir buvusi partijos centrinės būstinės vadovė, o dabar parlamentarė Vitalija Vonžutaitė teisiami. Jiems gresia iki aštuonerių metų belangės, tačiau, jeigu Seimas nuspręs blokuoti jau įsibėgėjusį teisminį nagrinėjimą, jie gali bausmės išvengti.
2006 m. gegužę pradėję narstyti „juodosios buhalterijos“ bylą, prokurorai teigia surinkę svarių įrodymų, kad dvejus metus Darbo partijoje vesta dvejopa buhalterija: neapskaityta daugiau nei 25 mln. Lt pajamų ir beveik 24 mln. išlaidų, valstybei nesumokėta daugiau nei 3 mln. mokesčių, socialinio draudimo nusukta apie 900 tūkstančių litų.
Byla perduota teismui 2008 m. balandį, tačiau jos nagrinėjimas negalėjo vykti sklandžiai dėl vis iškylančių kliūčių. Posėdžiai nuolat atidėlioti, nes neatvykdavo advokatai, todėl nuspręsta skirti valstybės finansuojamus gynėjus. Dabar Seime besišypsantys sveiki teisiamieji kurį laiką tiek pasiligojo, kad negalėdavo dalyvauti teismo posėdžiuose. Darbo partijos lyderis kaitaliojo Seimo nario mandatą į europarlamentaro, ir atvirkščiai, todėl įgydavo teisinę neliečiamybę, dėl kurios panaikinimo buvo sprendžiama net šešis kartus. V. Uspaskichas tvirtina, kad prieš jį ir partiją surengtas politinis susidorojimas, tačiau tokių motyvų neįžvelgė šį klausimą svarstę Lietuvos ir Europos parlamentai, rinkimų komisija. Šešis kartus buvo nuspręsta, kad Lietuvos teisėsauga V. Uspaskicho dėl politinių motyvų nepersekioja. Šį kartą jis pažadėjo pateikti naujų įrodymų
„Aš pristatysiu dokumentus, paprašysiu, kad išklausytų ir įsigilintų į tuos dokumentus“, – žadėjo Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.
Darbo partijos lyderis puola prokurorą, kad šis prieš pat antrąjį Seimo rinkimų turą paprašė teismo pakeisti kaltinimą į griežtesnį: pradžioje Darbo partija kaltinta apgaulingu buhalterijos tvarkymu, dabar – sukčiavimu. Už tai gresia iki aštuonerių metų nelaisvės, o senaties terminas pratęsiamas iki dešimties metų.
Toks staigus bylos posūkis kelia klausimų ir kai kuriems iš šalies bylą stebintiems teisės ekspertams.
„Iš tikrųjų keista, kad bylos, tiriamos 6 metus, perkvalifikavimas įvyko staiga – iš apgaulingos apskaitos į sukčiavimą. Turėjo paaiškėti naujų faktinių aplinkybių, galėjusių lemti perkvalifikavimą arba tai tiesiog keistas sutapimas. Tada kyla klausimas, kam taip ilgai reikėjo laukti – šešerius metus? Kodėl ta byla nepradėta dėl sukčiavimo, o dėl apgaulingos apskaitos vedimo?“, – svarstė M. Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas prof. dr. Aurelijus Gutauskas.
Generalinė prokuratūra „Savaitei“ raštu atsakė, kad „juodosios buhalterijos“ byloje nusikaltimą nuspręsta perkvalifikuoti į sukčiavimą remiantis Aukščiausiojo Teismo rugsėjį pateikta teismų praktikos apžvalga – per pastaruosius metus nusistovėjo aiški nuostata, jog mokesčių vengimas apgaule vertinamas kaip sukčiavimas. Anot generalinės prokuratūros, tai ir tapo rimtu teisiniu pagrindu valstybinį kaltinimą palaikantiems prokurorams prašyti teisiamiesiems skirti griežtesnes bausmes.
Tuo metu parlamentaras Vitalijus Gailius siūlo keisti baudžiamojo proceso kodeksą: su Temide turintiems reikalų išrinktiems politikams stabdyti senaties termino skaičiavimą. Buvęs finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas sako, kad taip būtų užkirstas kelias dangstytis teisine neliečiamybe, nes politikas žinotų, kad pasibaigus Seimo kadencijai jo baudžiamasis persekiojimas vis tiek būtų tęsiamas, vėl imtų tiksėti senaties laikrodis.
„Aš kalbu apie politinę korupciją. Ji apima labai daug sričių, įskaitant ir galimybę manipuliuoti imunitetu. Bet tai ne vien Seimo nariai. Yra teisėjai, kiti, kurie turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės“, – kalbėjo Seimo narys Vitalijus Gailius.
Teikdamas šią pataisą Seime V. Gailius kolegas ramino, kad įstatymas netaikomas atgaline data, tačiau jo nepalaikė didesnė pusė socialdemokratų ir visa Darbo partijos frakcija. Įstatymo pataisos projektas grąžintas autoriui.
Tad koks bus balsavimas dėl Darbo partijos narių, lieka spėlioti. Vieninteliai socialdemokratai oficialiai yra pareiškę nedarysiantys kliūčių, tačiau mažiausiai vienos frakcijos - Drąsos kelio – vedlė, prieš tai pati dirbusi teisėja Neringa Venckienė suskubo pareikšti, kad Darbo partijos byla politinė, todėl balsuos prieš šių parlamentarų atidavimą į teismo rankas.
Taigi, kas vykdo Lietuvoje teisingumą, teismas ar Seimas, paaiškės prieš pat Kalėdas, kai laikinoji Seimo komisija skelbs savo išvadą, o Seimas balsuos, blokuoti ar ne baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme. Blogą pavyzdį jau rodė praeitos kadencijos Seimas, ne kartą nusprendęs teisingumą vykdyti pats.
