Vieną akimirką geri sau kavą ir mėgaujiesi saldumynais, o jau kitą minutę į tave ir dešimtis aplinkinių ginklą nutaikęs islamistų fanatikas, grasinantis susprogdinti bombą. Kaip tokiose situacijose elgtis įkaitams, pareigūnams bei aplinkiniams? To lrytas.lt paklausė Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado Viktoro Grabausko.
Vieną akimirką geri sau kavą ir mėgaujiesi saldumynais, o jau kitą minutę į tave ir dešimtis aplinkinių ginklą nutaikęs islamistų fanatikas, grasinantis susprogdinti bombą. Kaip tokiose situacijose elgtis įkaitams, pareigūnams bei aplinkiniams? To lrytas.lt paklausė Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado Viktoro Grabausko.
Ne vienoje įkaitų dramoje dalyvavęs V. Grabauskas lrytas.lt teigė, kad pirmiausiai policijos uždavinys yra paprastas: pirmiausiai reaguoja vietinė policija, kuri turi maksimaliai lokalizuoti vietą, apsaugoti perimetrą – iš teritorijos evakuojami žmonės.
„Viskas priklauso nuo situacijos, kokio dydžio yra ta teritorija. Aplinkiniai žmonės turi žinoti, kad tai yra pavojinga zona ir policija turi užtikrinti, kad niekas nepatektų į tą zoną, kuri gali būti pavojinga dėl apšaudymo, sprogimų ir pan.“, – sakė V. Grabauskas.
Anot „Aro“ vado, atvykusios antiteroristinės pajėgos pirmiausia pradeda derybas. Tai dažniausiai vykdo specialiai paruošta derybininkų grupė. Taip pat yra ruošiamasi šturmui.
„Šturmas yra vykdomas kraštutiniu atveju, kai nėra kitos išeities incidento likvidavimui. Šturmas visada susijęs su tam tikra rizika ir daug ką gali lemti ne tik geras šturmuotojų pasirengimas, bet ir susiklosčiusios aplinkybės bei sėkmė. Todėl visada stengiamasi išspręsti tokio tipo incidentus derybų keliu“, – sakė V. Grabauskas.
– Ar yra skirtumas, jei įkaitus paima to daryti neplanavęs ir išankstinių motyvų neturintis žmogus bei religiniais/ kitais motyvais besivadovaujantis žmogus? Kaip tokiu atveju elgiasi policija, į ką bando apeliuoti derantis su pagrobėju?
– Žinoma, visada sunkiau vykdyti įkaitų išlaisvinimo operacijas, kai pagrobėjai iš anksto viską suplanuoja. Kiekviena situacija yra skirtinga, todėl ir reagavimas, ir derybos yra vykdomos atsižvelgiant į esančią situaciją. Yra numatyta derybų taktika derantis ir su religiniais fanatikais. Bet tai jau derybų taktika, kurios niuansų aš negaliu atskleisti“, – sakė V.Grabauskas.
– Kas gali nutikti įkaitų situacijai užsitęsus? Ar bėgant laikui dėl nuovargio, įtampos ir kitų aplinkybių neauga grėsmė, kad viskas baigsis pavyzdžiui šturmu.
– Kiekviena situacija yra skirtinga, todėl dažniausiai yra labai sunku prognozuoti kuo viskas pasibaigs. Jei situacija užsitęsia, tai dar nereiškia, kad jos vienintelis sprendimas bus šturmas.
Net atvirkščiai, kuo ilgiau situacija užsitęsia ir nėra aukų, tuo didesnė tikimybė, kad viskas bus išspręsta derybų būdu.
