JAV Senatui paskelbus cenzūruotą ataskaitą apie Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) įkurtus slaptus kalėjimus įtariamiesiems teroristine veikla sukėlė naują diskusijų audrą Lietuvoje ir pasaulyje.
JAV Senatui paskelbus cenzūruotą ataskaitą apie Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) įkurtus slaptus kalėjimus įtariamiesiems teroristine veikla sukėlė naują diskusijų audrą Lietuvoje ir pasaulyje.
„The Washington Post“ rašo, kad tokie kalėjimai, be Gvantanamo, veikė Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Tailande ir Afganistane.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2009 m. taip pat atliko savo tyrimą ir konstatavo, kad Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos Amerikos CŽV sulaikymo centrams veikti, taip pat – nekliudomai pervežti, įvežti ar išvežti CŽV sulaikytus asmenis, nors nenustatyta, ar šiomis sąlygomis pasinaudota.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tais pačiais metais yra sakiusi, kad turėjo „netiesioginių įtarimų“, jog Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.
R. Lopata: gali kilti diskusijų dėl Lietuvos-JAV santykių
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytas Raimundas Lopata teigia nemanantis, kad paskelbta cenzūruota CŽV ataskaita iš naujo privers Lietuvoje imtis tyrimo dėl slaptų CŽV kalėjimų, nes naujų faktų nenustatyta: Senato ataskaita cenzūruota, joje Lietuva tiesiogiai neminima, Lietuvos vardą mini „The Washington Post“.
„Norint toliau aiškintis, reikia papildomų duomenų. Mes turime tik cenzūruotą neigimą ir interpretacijas“, – sakė R. Lopata.
Mokslininkas tik užsiminė, kad Senato ataskaitos paskelbimas politiškai nėra palankus turint mintyse esamą geopolitinį kontekstą – santykius su Rusija.
„Tai paaštrina santykius tarp Amerikos ir Europos – akivaizdu. Be to, neabejoju, kils įvairių insinuacijų, diskusijų Lietuvoje, kuri jau pradėjo laikyti amerikiečius svarbiausiais strateginiais partneriais, ypač dėl kritinės situacijos“, – sakė R. Lopata.
DELFI primena, kad Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė buvo viena iš nedaugelio politikų, kurie pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamam tyrimui.
„Mes buvome viena iš valstybių, kuri išdrįso atvirai kalbėti apie savo pačios bėdas“, – 2009 m. sakė prezidentė.
Klausiamas, kaip pats vertina Senato ataskaitoje paviešintus kankinimus, R. Lopata sakė, kad šiuo klausimu visuomet egzistuos dvi pusės: viena vertus, kare elgiamasi kitaip nei taiko sąlygomis, o karą prieš terorizmą galima vertinti kaip įprastą karą, antra vertus, demokratinėse visuomenėse galioja tam tikros ribos net ir kankinant didžiausius siaubūnus.
„Akivaizdu, net tie, kurie dėjo parašus Amerikoje, paskui pripažino, kad buvo persistengta. Ką čia daugiau šnekėti? Antra vertus, kalbant apie kai kuriuos minimus asmenis, tai apie juos buvo nemažai rašyta, jų nusikaltimų sąrašas taip pat įspūdingas. Kaip žmonės mes puikiai suprantame, bet galima ciniškai sakyti – kare kaip kare. Aš tai manau, kad, nepaisant to, kad karas yra karas, tam tikros žmoniškumo ir elgesio ribos egzistuoja“, – sakė politologas.
T. Janeliūnas: autoritarinėse valstybėse to nebūtų
Politologas Tomas Janeliūnas sako, kad amerikiečiai šiuo atveju pirmiausia sprendžia savo vidaus problemas. „Ta ataskaita, tas pranešimas yra Baracko Obamos administracijos vidaus politikos pažadų dalis“, – sakė mokslininkas.
Pašnekovas pažymėjo, kad partneriai išties pasielgė garbingai įspėdami apie galimą tokios ataskaitos pasirodymą, mat visi suvokia, kad ji turės ne tik naudos, bet ir žalos.
„Aš manau, kad tai B. Obamos politinių įsipareigojimų dalis. Pirmą kadenciją jis buvo parėmęs tuo, kad visi CŽV kalėjimai turi būti ištirti, visi žmogaus teisių pažeidimai nustatyti, surasti kaltieji ir kad to daugiau nebūtų. Tai buvo George`o Busho palikimas, kuris JAV gana smarkiai sugadino G. Busho reputaciją. B. Obama savo politinę programą vykdo, jis prisiima atsakomybę: iš dalies bus sugadinta pačių amerikiečių reputacija, nes tai jau nebebus kažkokios spėlionės.
Jis prisiima riziką: geriau prisipažįstame ir gailimės negu toliau paliekamu tokiu pilku klausimu, kuris gali bet kada iškilti. Jeigu išsprendžiame tą klausimą galutinai, prisiimame įsipareigojimus to nebedaryti, pakeičiamos procedūros, kaip elgtis su tokio tipo kaliniais, tada problema išspręsta – jos nebereiks spręsti kitiems prezidentams“, – sakė politologas.
T. Janeliūno požiūriu, B. Obama šiuo klausimu labai nuoseklus, bet specialiųjų tarnybų veikloje tokie posūkiai būna labai sudėtingi. Paprastai specialiosios tarnybos vengia atsakyti į panašius klausimus, nes nuo to priklauso jų efektyvumas.
„Specialiųjų tarnybų veiklai tai nelengvas išbandymas. Čia galima vertinti dvejopai. Iš vienos pusės galima sakyti, kad tai pakenkė specialiosioms tarnyboms JAV, iš kitos pusės galima sakyti, kad stiprios, užtikrintos specialiosios tarnybos gali priimti tokius iššūkius, pakeisti buvusius metodus, pripažinti klaidas“, – teigė politologas.
„Ar galima įsivaizduoti, kad kažkas panašaus būtų autoritarinėse šalyse? Nelabai. Jau vienas toks skirtumas, kad demokratinėse šalyse slaptosioms tarnyboms yra būtinybė atsiskaityti visuomenei, politikams ir netgi prisiimti atsakomybę“, – sakė T. Janeliūnas.
Ataskaita: kankinimai buvo žiauresni nei manyta
JAV Senato ataskaitoje įvardintos trys Europos šalys, kuriose buvo CŽV kalėjimai: Lietuva, Lenkija ir Rumunija. Dar keturi tokio pobūdžio objektai buvo Afganistane, vienas – Tailande. Ir, žinoma, liūdnai pagarsėjęs Gvantanamo kalėjimas.
Dokumento turinys daugelį nustebino. Ataskaitoje ne tik patvirtinama, kad slaptuose objektuose islamo radikalizmu įtariami žmonės buvo kalinami ir tardomi pasitelkiant kankinimus. JAV Senato tvirtinimu, kankinimai buvo daug žiauresni, nei manyta iki šiol.
Anksčiau CŽV tvirtino, kad vadinamąjį „waterboarding“ metodą, kai tardomasis kankinamas vandeniu, sukeliant skandinimo pojūtį, taikė tik trims kaliniams. Ataskaitoje nurodoma, kad tokių atvejų būta kur kas daugiau. Be to, vienas kalinys dėl šių kankinimų esą ne kartą buvo per plauką nuo faktinio paskandinimo.
Be to, skelbiama, kad vienas kalinys mirė – galbūt nuo sušalimo – kai savo kameroje buvo kalinamas pusnuogis, grandinėmis prikaustytas prie grindų.
Tarp kankinimų – kalinių laikymas kamerose, kur be perstojo groja tranki muzika ar skamba įvairus triukšmas, o vienintelis „baldas“ yra kibiras tuštinimuisi. Teigiama, kad kai kurie kaliniai net iki 180 valandų be pertraukos negalėjo miegoti. Taip pat įvardijama, kad viename iš kalėjimų panaudojant „perteklinę jėgą“ buvo atliekami kalinių išangių tyrimai.
Kaip rašo „The Daily Beast“, vienam iš Afganistane buvusio kalėjimo kalinių po tokių „apžiūrų“ diagnozuotas chroniškas hemorojus, išangės įplyšimai ir kiti sužeidimai.
Taip pat nustatytas atvejis, kai kalinys, prie sienos prirakintas stovimoje padėtyje, taip praleido 17 dienų.
Audra Lenkijoje: A. Kwasnievskis pripažįsta – susitarimas su CŽV buvo
Kaimyninėje Lenkijoje, kur, anot ataskaitos, taip pat vyko CŽV kalinių kankinimai, politinė audra įsiplieskė ne juokais.
„Kai kalbėjau apie riziką tapti bananų respublika, polemizavau. Nemaniau, kad taip tikrai yra. O taip atrodo. CŽV šefas yra svarbesnis nei konstitucija ar tarptautinė teisė“, – radijo stoties „Tok FM“ eteryje teigė Donaldo Tusko partijos „Pilietinė platforma“ senatorius Jozefas Pinioras.
Teisintis dėl vėl atgijusio CŽV kalėjimų vaiduoklio priverstas ir kadenciją baigęs šalies kaimynės prezidentas Aleksandras Kwasniewskis. Jis pripažino, kad susitarimo su CŽV būta, tačiau prisiekinėja, esą Lenkijos vadovybė nepalaimino kankinimų.
„Žvalgybos turi tokią savybę, kad veikia diskretiškai ir, deja, dažniausiai balansuoja ant įstatymo ribos. O viso to tikslas buvo ne kankinimas dėl kankinimo ar sadistinis kažkokių amerikiečių agentų poreikių tenkinimas. Tai buvo išgavimas žinių, kurios mums leido užkirsti kelią tam, ko nežinojome“, – „Tok FM“ kalbėjo A. Kwasniewskis.
Jis taip pat patvirtino CŽV kalėjimo reikalus aptaręs su George`u W. Bushu.
„Turėjome tam tikrų nuogąstavimų, bet nemanėme, kad amerikiečiai įstatymus gali pažeidinėti tokiu mastu. Pasakėme tai – aš ir ministrai – prezidentui Bushui Baltuosiuose rūmuose. Pasakiau: „Šis bendradarbiavimas turi būti baigtas, atsižvelgiant į keletą prielaidų, tarp jų – į mūsų saugumą“. Jis tvirtino, kad „pagilintas žvalgybų bendradarbiavimas neša daug naudos“. Bet jis buvo nutrauktas“, – teigė A. Kwasniewskis.
