Sostinėje, „Litexpo“ parodų rūmuose, švietimo parodoje „Mokykla“ pristatomos naujos mokymo priemonės ir technologijos, švietimo inovacijos ir idėjos. Parodos renginiai skirti nuo ikimokyklinio ugdymo iki suaugusiųjų švietimo, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
Sostinėje, „Litexpo“ parodų rūmuose, švietimo parodoje „Mokykla“ pristatomos naujos mokymo priemonės ir technologijos, švietimo inovacijos ir idėjos. Parodos renginiai skirti nuo ikimokyklinio ugdymo iki suaugusiųjų švietimo, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
Moksleiviams, jų tėvams ir pedagogams skirtos parodos akcentai: kūrybiškas ugdymas, kūrybingas mokytojas ir sudomintas moksleivis. Pristatomi inovatyvūs sprendimai, įranga ir priemonės šiuolaikiškai mokyklai. Moksleiviai ir mokytojai kviečiami dalyvauti interaktyviuose renginiuose, bendrauti ir eksperimentuoti.
„Noriu padrąsinti mokytojus nebijoti imtis organizuoti nestandartines pamokas, įtraukti įvairias veiklas. Pasikviesti tėvelius, kurie gali pristatyti savo profesiją. Vaikams reikalinga įvairi įvairiapusė patirtis. Nebijoti ir pamokos laiką varijuoti, pamokos vietą, pasikviesti į muziejų“, – įsitikinusi Kauno M. Valančiaus pradinės mokyklos mokytoja Rolanda Girskienė.
„Mes dažnai naudojame žodį kūrybiškumas, kūrybingumas, bet dažnai būna, kad naudojame tik žodį ir neįsigilinam į prasmę“, – sako Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis.
Švietimo viceministras sako, kad pagal vidurinį išsilavinimą pasiekusių žmonių skaičių Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje. Pagal jaunimo kompiuterinį raštingumą užima antrą vietą, po Austrijos. Pagal užsienio kalbų mokėjimą taip pat esame vieni iš lyderių. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų švietimo sistemoje nereikia nieko keisti. Pavyzdžiui ir šiemet moksleivių žinios bus vertinamos per valstybinius egzaminus pagal nustatytus kriterijus.
„Turėsime realią situaciją, nes kada turėdavom norminį vertinimą, rikiuodavom juos ir lygindavom tarpusavyje, tai dabar nustatom tam tikrą standartą ir žinosim, kaip realiai mūsų mokiniai moka vieną ar kitą dalyką. Kiekvienam žmogui ir mokiniui iš anksto žinoti normas yra saugumo jausmą sukurianti preimonė. Aš aiškiai žinau, jei nedarau klasėje daugiau kaip tiek ir tiek klaidų, aš tikrai išlaikysiu egzaminą“, – mano l.e.p. švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Laikydami lietuvių kalbos brandos egzaminą, abiturientai rašys rašinį.
„ Keičiasi pati struktūra egzaminų lietuvių kalbos ir literatūros: grįžta rašinys, nebėra teksto suvokimo, nebėra testavimo tautinėm mažumom gramatinių klaidų ir panašiai. Mokinys, rašydamas rašinį, jis parodo, gali atskleisti kūrybines galias“, – priduria V. Bacys.
Primename, kad per egzaminą bus galima naudotis ir dabartinės lietuvių kalbos žodymais.
