Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad realių karinių grėsmių šaliai nėra, o jeigu jų ir būtų, didžioji dalis tautiečių tikisi, kad juos apgins NATO.
Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad realių karinių grėsmių šaliai nėra, o jeigu jų ir būtų, didžioji dalis tautiečių tikisi, kad juos apgins NATO. Tačiau už galimą sąjungininkų pagalbą realios grėsmės atveju lietuviai nenori nieko duoti manais – jie nepritaria nei Lietuvos misijai Afganistane, nei sutiktų, kad būtų didinamas gynybos finansavimas.
Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus gyventojų apklausą.
Politologas Nerijus Maliukevičius teigia, kad apklausos rezultatai jo nestebina, nes šalies gyventojams visuomet labiau rūpi ekonominė šalies situacija ar išmokos nei gynyba – juo labiau, kad dauguma gyventojų nejaučia jokios grėsmės, o misija Afganistane paprastai gyventojų sąmonėje nesiejama su gyvybiniais šalies interesais.
Mokslininką džiugina, kad lietuviai, skirtingai nei rusai, negyvena apsiaustos tvirtovės sąlygomis ir nesijaučia apsupti priešų. Anot N. Maliukevičiaus, tai sveikos visuomenės požymis.
„Šis atsakymas mane džiugina, nes parodo, kad visuomenė gyvena sąlygiškai saugioje aplinkoje. Nėra blogai, kad mes gyvename ne nuolatinės grėsmės akivaizdoje, kaip parodo ši apklausa. Aš nemanau, kad gerai būtų, jei visuomenė vardintų visokias grėsmes“, – DELFI sakė N. Maliukevičius.
Nepritaria misijai Afganistane ir finansavimo didinimui
Remiantis apklausa, net 55,2 proc. gyventojų tiki, kad kilus realiai karinei grėsmei, NATO sąjungininkai gintų Lietuvą. Kad Aljansas negintų mūsų šalies, manė 33,6 proc. žmonių, 11,2 proc. respondentų į klausimą neatsakė.
Realia NATO pagalba labiau linkę tikėti iki 35 metų amžiaus aukštesnio išsimokslinimo gyventojai. Skeptiškiausiai nusiteikę rajonų centrų gyventojai.
Tačiau žmonės Lietuvoje nelinkę pritarti misijai Afganistane, nors politikai ir kariuomenės atstovai aiškina, jog tai Lietuvos indėlis siekiant, kad NATO imtųsi ginti mūsų šalį, jeigu kiltų reali karinė grėsmė.
Pasak apklausos, Lietuvos misijai Afganistane pritaria tik 32,3 proc. gyventojų, tuo tarpu 60,1 proc. respondentų išsakė nepritarimą.
Misijai Afganistane dažniau pritaria 18-35 metų amžiaus vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai.
Šalies gyventojai taip pat nepritaria finansavimo didinimui krašto apsaugai. Kaip žinoma, stodama į NATO, Lietuva įsipareigojo siekti gynybai skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, tačiau iki šiol šios ribos mūsų šalis nebuvo pasiekusi.
Tačiau gyventojams įsipareigojimai nė motais – finansavimo didinimui nepritaria 54,6 proc. respondentų, pritaria – tik 32,6 proc. Dar 12,8 proc. žmonių neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.
Finansavimo didinimui dažniau pritaria vyrai ir jaunimas iki 35 metų amžiaus.
Lietuvai grėsmių nekyla?
Dauguma gyventojų taip pat laikosi nuomonės, jog Lietuvai nekyla jokių realių grėsmių. Taip mano 60,1 proc. apklaustų žmonių.
Tiesa, 18 proc. respondentų vis tik mano, kad Lietuvai kyla grėsmė iš Rusijos, 10,8 proc. laikosi nuomonės jog mūsų šaliai gresia terorizmas ir kibernetinės grėsmės. Grėsmių iš Lenkijos ar Baltarusijos įžvelgia tik menka visuomenės dalis.
Pavojų iš Rusijos dažniau įžvelgia vyresni nei 45 metų amžiaus ir mažesnių pajamų atstovai. Dėl kibernetinių pavojų ir terorizmo dažniau nuogąstauja aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčio gyventojai; realios grėsmės dažniau neįžvelgia jaunesnio ir vidutinio amžiaus miestų gyventojai.
Šauktinių kariuomenės nenori
Gyventojai taip pat nepritartų šauktinių kariuomenės grąžinimui. Šiuo metu Lietuva yra perėjusi prie profesinės karo tarnybos bei ruošia savanorių rezervą.
Šauktinių kariuomenės grąžinimui nepritaria 53,6 proc. žmonių, pritaria – 36,6 proc. gyventojų.
Privalomos tarnybos grąžinimui dažniau pritaria vyresnio amžiaus, tai yra nuo 56 metų amžiaus, vyrai, turintys žemesnį išsimokslinimą bei gaunantys mažesnes pajamas.
N. Maliukevičius: mūsų visuomenė negyvena apsiaustos tvirtovės sąlygomis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas N. Maliukevičius sako, kad atsakymai jo nenustebino, o atsakymas dėl grėsmių – net nudžiugino. Anot mokslininko, tai, kad gyventojai nepritaria Lietuvos dalyvavimui misijoje Afganistane, yra natūralu, nes Afganistanas yra toli, niekas negrasina gyvybiniams mūsų visuomenės interesams.
„Tai iliustruoja, kad misijos atstumas nuo Lietuvos panaikina ir visuomenės susisaistymą su ja. Tai parodo, kad visuomenė to nelaiko savo gynybine misija, ir, aš manau, kad tai gana objektyvu. Pati misija ir procesas vyksta ne šalia Lietuvos sienos, niekas negresia gyvybiniams mūsų visuomenės interesams ir visuomenė paprasčiausiai dėl to taip reaguoja. Nemanau, kad tai stebėtinas rezultatas, nors pati misija yra mūsų įsipareigojimų vykdymas: kai mes vykdome šiuos įsipareigojimus, galime tikėtis pagalbos mums iškilus realiai grėsmei“, – DELFI teigė N. Maliukevičius.
Politologas sako, kad tai atskleidžia puikią terpę kariuomenės veiklos viešinimui, kad žmonės gebėtų logiškai susieti Lietuvos saugumą ir šalies indėlį NATO misijose už Lietuvos ribų.
„Nereikia žiūrėti į šiuos klausimus iš „wishful thinking“ pozicijos. Jei mes šnekame apie saugumą, tai misija Afganistane didžiajai daliai visuomenės yra kažkas nutolę, nesusiję su procesais čia ir dabar. Todėl nesuveikia ta loginė grandinė – matyt, tai darbas kariuomenės ryšių su visuomene žmonėms, jie turėtų išaiškinti, kad indėlis Afganistane tiesiogiai daro įtaką mūsų saugumui čia, nes ateityje tai užtikrins sąjungininkų paramą iškilus grėsmei prie mūsų sienų“, – sakė politologas.
Antra vertus, pasak mokslininko, natūralu, kad jeigu lietuviai nejaučia grėsmės Lietuvoje, tokiu atveju jie nesupranta ir misijos Afganistane prasmės.
„Žmonėms tiesioginės ir netiesioginės išmokos rūpi labiau, ypač kalbėjimo apie krizę kontekste. Todėl lėšų didinimas kitoms sritims, suprantama, sulaukia savotiško pasipriešinimo“, - teigė N. Maliukevičius.
Tačiau labiausiai mokslininką pradžiugino atsakymas, kad dauguma Lietuvos gyventojų nejaučia jokių grėsmių. Anot jo, tai liudija, kad gyvename sveikoje visuomenėje, kuri nesijaučia apsupta priešų.
„Kaip priešingą pavyzdį galiu pateikti Rusijos sociologines apklausas, kuriose labai aiškiai atsispindi priešų ir grėsmių įvaizdis. Apklausos rodo, kad Rusijoje net Baltijos valstybės atsiranda priešiškų valstybių priekyje. Beje, 2007 m. mes vykdėme visuomenės apklausą, kurioje klausėme, ką visuomenė įvardija kaip pagrindinius priešus. Mane labai nustebino rezultatai, kai jie lyginami su apklausų rezultatais Rusijoje – ten buvo žymiai daugiau žmonių, kurie tam tikras valstybes įvardijo kaip priešiškas, nei Lietuvoje. Tai tik iliustruoja, kad iš principo mūsų visuomenė negyvena aliarmo ar apsiaustos tvirtovės aplinkoje. Tai geras rezultatas“, – sakė politologas.
Viešosios nuomonės apklausa atlikta spalio 18–24 dienomis. Tyrime dalyvavo 1009 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
