Panevėžio apygardos teismas trečiadienį ketina skelbti nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje pirmasis Lietuvos vidaus reikalų ministras po nepriklausomybės atkūrimo Marijonas Misiukonis teisiamas dėl paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūties.
Panevėžio apygardos teismas trečiadienį ketina skelbti baudžiamojoje byloje, kurioje pirmasis Lietuvos vidaus reikalų ministras po nepriklausomybės atkūrimo Marijonas Misiukonis teisiamas dėl paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūties.
Rugsėjį prokuroras pasiūlė jį įkalinti šešerius su puse metų. Ilgus metus KGB dirbusį M. Misiukonį siūloma pripažinti kaltu dėl genocido.
75 metų M. Misiukonis yra vienintelis baudžiamojoje byloje gyvas likęs kaltinamasis. Teismui buvo perduoti dar trys asmenys, tačiau jie mirė proceso metu.
M. Misiukonis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 1990–1992 metais. Jis teisme yra sakęs, kad sovietų pareigūnai A. Kraujelio ieškojo kaip kriminalinio nusikaltėlio.
Byla kelerius metus buvo sustabdyta laukiant Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl genocido apibrėžimo.
Panevėžio teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano A. Kraujelio žūties, devyni iš jų yra mirę.
A. Kraujelis buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų. Jis veikė iki 1965 metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi, nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras šį mėnesį paskelbė, kad nėra jokių įrodymų, jog A. Kaujelis būtų žudęs taikius gyventojus, kaip teigė KGB.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
