Lietuvoje

2019.03.10 21:15

Savivaldos mandato kaina – nuo 6000 iki 300 eurų

Algirdas Igorius, Jurga Tvaskienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.03.10 21:15

Laukdami antrojo tiesioginių merų rinkimų turo, partijų lyderiai skaičiavo pasiekimus ne tik pagal iškovotus merų mandatus po pirmojo turo, bet ir tarybose gautų vietų skaičių. Visi jautėsi laimėtojais, nors visos partijos pagal mandatų skaičių atsiliko nuo visuomeninių rinkimų komitetų, o tai rodo, kad po praėjusių savivaldos rinkimų komitetai tik sutvirtėjo ir įgavo daugiau autoriteto, kai partijos jį tik prarado.

Kita vertus, net ir prezidentė pastebėjo, kad savivaldos rinkimuose visuomeniniai komitetai dalyvauja kitomis sąlygomis nei partijos, todėl ateityje reikėtų labiau suvienodinti politinių partijų ir rinkimų komitetų konkuravimo sąlygas. Beje, rinkimų komitetams mandatas kainavo beveik pusantro tūkstančio eurų, palyginimui – Lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai daugiau nei 6 tūkst., o socialdemokratams – mažiau nei 300 eurų.

Beveik prieš metus didžiausios Seimo frakcijos seniūnas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, prognozuodamas artėjančių rinkimų rezultatus, nesikuklino: „Aš pasakysiu paprastai: mes tikriausiai kitais metais laimėsime visus trejus rinkimus.“

Tačiau savivaldos rinkimai R. Karbauskį grąžino į realybę: „Nėra taip, kaip mes tikėjomės. Mes galvojome, kad galbūt tas skaičius ir mandatų, ir balsų leis mums skaičiuoti, jog mes rinkimus laimėjome. Nėra taip.“

Rytas po rinkimų išblaivė ir kitų partijų lyderius. Daugiausia mandatų savivaldybių tarybose teko visuomeniniams rinkimų komitetams. Palyginti su 2015-ųjų rinkimais, jie iškovojo beveik dviem šimtais daugiau, o iš viso 310 mandatų.

Antroje vietoje Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai su 266 mandatais. Po jų – socialdemokratai, kurių kraitė, palyginti su 2015-ųjų rinkimais, aptirpo beveik šimtu mandatų. Ir „valstiečiai“ – ketvirti, tiesa, turėsiantys beveik 80 mandatų daugiau. Ko ne šimtą mandatų išbarstė ypač prieš rinkimus ėmęs aižėti Liberalų sąjūdis.

Partijos ir komitetai rezultatus vienu kitu mandatu dar gali pagerinti po antrojo merų rinkimų turo. Daugiausia merų iškovojo pirmajame ir tokių galimybių turi antrajame ture socialdemokratų partija. Rinkimų komitetai jau turintys keturis, antrajame ture kovos dėl aštuoniolikos merų postų. Tėvynės sąjunga – trečia, su 3 merais ir dar 15 galimybių. Valstiečiai žalieji ir Liberalų sąjūdis turi po du merus ir dar apie dešimt merų gali turėti po antrojo turo.

Nepaisant pasiektų rezultatų, rytą po rinkimų visų partijų lyderiai rūškanais veidais tikino, kad laimėjo savivaldos rinkimus.

„Tie rūškani veidai turbūt kaip tik rodo, kad visi yra pralaimėtojai, o ne laimėtojai, nes iš tikrųjų lūkesčių neatitiko. Jei žiūrėtume, lygintume su 2015 metais, tai matytume, kad mandatus padidino tik Tėvynės sąjunga ir „valstiečiai“, visi kiti sumažino savo mandatų skaičių. Bet jeigu lygintume su Seimo rinkimais 2016 metų, tai matytume, kad visos partijos prarado balsų. Jeigu žiūrėtume pagal apibendrintą balsų kiekį, visos partijos praktiškai juos prarado. Tai dėl to, iš tiesų kaip ir nelabai yra kuo džiaugtis partijoms“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė.

Kaip teigia VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas, daugiausia balsų ir daugiausia mandatų turi konservatoriai: „Jie turėjo gana stiprias pozicijas jau ir iki tol. 2015 metais jie buvo po socialdemokratų pagal partijų gautus balsus ir jiems pavyko išlaikyti iš esmės tą patį skaičių. Jie, aišku, šiek tiek prarado kai kuriuose didžiuosiuose miestuose – Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, bet regionuose tai yra iš tikrųjų pakankamai stiprios pozicijos.“

Partijų ir komitetų sėkmę taip pat galima būtų lyginti pagal rinkimams išleistas lėšas ir vieno mandato kainą.

Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenis, kiek partijos ir rinkimų komitetai surinko lėšų rinkimams, vienas mandatas daugiausia galėjo kainuoti Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijai – daugiau kaip 6000 eurų.

Lėšų rinkimams daugiausia surinkę nurodo Valstiečiai žalieji – daugiau kaip pusė milijono, vieno mandato kaina – 2500 eurų.  Beveik pusė milijono – visų rinkimų komitetų. Jiems mandatas atsiėjo 1500 eurų.

Iš komitetų dosniausias Visvaldo Matijošaičio „Vieningas Kaunas“ – beveik 40 tūkst., o jo vienas mandatas – per tūkstantį eurų. Ketvirti – Tėvynės sąjunga surinkę 100 tūkst., vienam mandatui skyrė beveik 400 eurų. Po jų Liberalų sąjūdis ir Socialdemokratų partija.

Ir tai tik iš partijų kasų skirtos lėšos. Aukas rinko ir atskirų savivaldybių kandidatų sąrašai. T. Janeliūnas sako, kad pinigai toli gražu nelemia efektyvumo rinkimuose. Žmones labiausia traukia asmenybės ir idėjos. Nevienodas ir mandato svoris, kur jis buvo iškovotas, todėl ir išleidžiamos sumos – skirtingos.

„Yra kaimiškos apygardos, yra miesto apygardos. Pagal gyventojų skaičių skirtingos proporcijos, tarkim, Vilniuje ir kokioje nors Neringoje ar Rokiškyje. Šia prasme ir, be abejo, kampanijos kaštai labai skiriasi, kiek reikia išleisti Vilniuje, kad tave pastebėtų, ir kiek reikia išleisti kokiame nors Pakruojyje ar Prienuose“, – supažindina VU TSPMI profesorius.

Po savaitės laukia antras merų rinkimų turas.

„Socialdemokratams turėtų vėl gerai sektis, nes jie yra gerose pozicijose. Po to, sakyčiau, Tėvynės sąjunga ir po to „valstiečiai“, nes jie daugelyje vietų jei ir yra antram ture, tai jie gerokai atsilieka nuo laimėtojų. Jie savo pergalės tikrai nesustiprins, o greičiausiai susilpnins po antrojo turo“, – LRT TELEVIZIJAI teigia A. Ramonaitė.

T. Janeliūnas mano, kad galutiniai rezultatai bus aiškūs, savivaldybėse sudarius valdančiąsias koalicijas.

„Geriausiai bus galima įvertinti, kai jau turėsime visus išrinktus merus. Matysime, kiek konkrečiai partijų turi tuos lyderius miestuose ir rajonuose. Dažniausia tie lyderiai aplink save burs ir koalicijas, ir nuo tų koalicijų gali priklausyti, kad net ir daugiau mandatų gavusios partijos tiesiog bus nustumtos į šoną, o tas mandatų skaičius anaiptol nereikš, kad jie turi valdžią rajone ar mieste“, – dėsto jis.

Dauguma savivaldybių dar laukia savo merų. Jų iniciatyva ir bus formuojamos koalicijos tarybose. Kaip merams pavyks tai padaryti, priklausys tarybų ir savivaldybių administracijų darbo kokybė bei ar bus pateisinti rinkėjų lūkesčiai.

Savaitė

Populiariausi