Lietuvoje

2019.03.11 07:30

Mindaugas Sinkevičius: už mulkį regione nebalsuos, net jei partijos vadovas tikras lyderis

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.03.11 07:30

Nors į dvi partijas pasidaliję socialdemokratai per šiuos savivaldos rinkimus prarado turėtas pozicijas, prieš 4 metus vykusiuose rinkimuose jie buvo iškovoję maždaug 100 mandatų daugiau, tačiau tai nėra labai blogas rezultatas, žinant, kad partijoje įvyko skilimas.

Socdemai po I turo yra laimėję daugiausia – 5 – merų mandatus, dar 17 pateko į II turą. Prieš 4 metus po I turo socialdemokratai turėjo 8 merus ir dar 20 buvo patekę į II-ąjį. Iš viso socdemai turėjo 16 merų, kad pakartotų praėjusių rinkimų pasiekimą, reikia iškovoti 11 merų postų. Ar tai įmanoma – klausimas vienam iš tų 5, kurie jau tapo merais. Mindaugas Sinkevičius Jonavos rajono meru tapo už jį balsavus daugiau nei 57 proc. rinkėjų. Pokalbis su juo – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.

– Ar gali socdemai pakartoti praėjusių rinkimų rezultatus ir iškovoti bent jau 16 merų?

– Aš manau, kad tikrai gali, mes to tikimės ir tikrai dėsime pastangas ir viliamės, kad šitie rinkimai ir antrasis raundas, arba turas, mums bus sėkmingas.

– O kaip jūs vertinate, gal ne tiek vertinate, bet aiškinate, kad į didžiuosius miestus nepavyko socdemams į tarybas prasimušti? Aš turiu galvoje Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiauliuose jų nėra, Panevėžyje labai mažai, kaip jūs tai aiškintumėte?

– Na, matyt, kad kažkokiu būdu neatrandame savo nišos, savo vietos didžiųjų miestų gyventojų akyse ir širdyse. Matyt, kad, įtarčiau, tai yra lyderių problema. Na ir faktas, kad galėjome turbūt imtis anksčiau pokyčių, apie kuriuos buvo žinoma, tiktai žinote, kartais tokia dviprasmiška situacija įvyksta. Prieš dvejus metus mes turėjome partijos rinkimus, ir tu negali atvažiuoti į Klaipėdą, į Kauną ir sakyti, žinote, rinkite mane, bet aš paskui kažkaip žiūrėsiu ir pertvarkysiu jus. Lyg ir prašai paramos, bet tuo pačiu ir sakai, kad pas jus kažkas negerai. Tai klausimas, kiek tave palaikys? Manau, kad į kai kurias problemas buvo žiūrima pro pirštus, nors jos buvo aiškiai suprantamos. Na, o dabar jau turime, ką turime, ir faktas tas, kad reikės tvarkytis.

– Tai čia jūs tarsi sakote, kad paaukojote partijos gerą rezultatą, tarkime, savivaldos rinkimuose, vardan to, kad patys tarpusavyje išsiaiškintumėte, kuris taps partijos lyderiu, tiesa?

– Žinote, kovodami dėl partijos narių palaikymo, kartais, matyt, nebuvome tokie kategoriški ir tokie atviri ir kartais nuolaidžiaudavome. Ir dabar tos nuolaidos, ar tai būtų Šiauliai, ar Klaipėda, manau, atsisuka į tokius rezultatus, kokius turime, ir dabar jau nebe kosmetiškai reikės kažką daryti, reikės imtis radikalesnių, konceptualesnių ir kapitalinių pertvarkymų.

– Aš teisingai suprantu, kad jūs nenurašytumėte šitų nesėkmių didžiuosiuose miestuose vien tiktai pirmininko adresu?

– Aš asmeniškai tikrai nenurašyčiau ir nesakyčiau, kad Gintautas Paluckas – jis, taip, aišku, jis nacionalinės partijos vadovas, jis atsakingas už viską, ir sėkmes, ir nesėkmes, ir jam reikėtų, matyt, ir jis prisiima žmogus atsakomybę, bet nekarčiau visų blogų rezultatų ir nesukabinčiau ant jo, kaip pirmininko, nuopelnų arba nesėkmių.

Aš galvoju paprastai, kaip galvoja įprastas, manau, vidutinis Lietuvos gyventojas, atėjęs į Skuodą, Joniškį, Jonavą, Akmenę ar Birštoną balsuoti. Atėjęs prie urnos arba prie balsavimo biuletenių jis, abejoju, ar galvoja apie G. Palucką ar V. Landsbergį, arba apie poną R. Karbauskį. Jis galvoja apie vietos lyderius. Ir jeigu jie neturi patrauklumo, kaip aš dažnai sakydavau, žinote, nesvarbu, ar Petriukas, ar Marytė, ar Jonukas nacionalinės partijos lyderis, jeigu jis bus labai stiprus, bet vietoje – Jonavoje – mes turėsime kokį nors mulkį, tai už tą mulkį nebalsuosiu, nepriklausomai nuo to, kad nacionalinės partijos lyderis yra kažkoks labai telkiantis ir labai visuomenės pripažintas ir atvirkščiai.

– Tai Jonavoje socdemai turėjo ne mulkį, nes išrinko jus pirmame ture, bet Vilniuje praktiškai mulkis atsirado. Gintautas Paluckas atsirado mulkio pozicijoje, todėl, kad net 3 procentų nesurinko. Tai dabar jūs man pasakykite, ar tai buvo klaida vis dėlto jam kandidatuoti, ką jis tarsi ir pats jau pradėjo pripažinti, nes tai, sutikite, labai prastas rezultatas socdemams?

– Na, matote, kaip būna su politikų žodžiais, pasakai „mulkis“, ir paskui viskas apsiverčia į tavo pusę. Aišku, ta situacija tikrai nemaloni ir jam pačiam, ir aš pritarčiau tai minčiai, kad nebuvo tai teisingas sprendimas. Aš manau, kad nacionalinės partijos lyderis turi veikti ir dalyvauti nacionaliniuose rinkimuose.

– Dar jūsų pačioje partijoje bus rinkimai, pirmininko rinkimai balandžio pabaigoje, ir, kai prieš dvejus metus vyko rinkimai, jūs buvote didžiausias konkurentas Gintautui Paluckui. Ar dabar jūs jau esate pasiryžęs, kurį laiką sakėte šią savaitę, kad dar nežinote, ką darysite, ar atsirado daugiau aiškumo į savaitės pabaigą, ar ryšitės dalyvauti kovoje dėl pirmininko posto partijoje?

– Manau, kad priimsiu tą galutinį sprendimą kitą savaitę. Yra veiksnių, argumentų, kurie man sako, kad man nereikėtų mėtytis, gavau žmonių pasitikėjimo mandatą Jonavoje.

Vėlgi aš suprantu paprastą dalyką – partija juda tam tikru greičiu, ir dabar, likus pusantrų metų iki Seimo rinkimų, važiuojanti formulė, tebūnie jos greitis dar nedidelis, bet įgyja pagreitį, mes sustabdome, keičiame vairuotoją ir sakome – vėl judėkime. Tai per tą laiką visko įvyksta ir ar tas pagreičio sulėtėjimas, ar sustojimas ir pasikeitimas vairuotojų, klausimas, ką gero duotų, ar tai duotų naudą, ar ne? Aš, matote, turėjau visokių galimybių veikti ir prieš partiją anksčiau, ir palikti partiją, bet aš visą laiką elgiuosi komandiškai. Tai, manau, komandinis veikimas dabar irgi partijai reikalingas, o arši kova galėtų vesti tiktai prie destabilizacijos, vėl prastų nuotaikų sukūrimo ir galimai nesėkmingai pasibaigusių Seimo rinkimų. Tai aš to visai nenoriu.

– Jeigu jūs taptumėte socdemų pirmininku, jūs bandytumėte ieškoti kažkokių bendrų sąlyčio taškų su „valstiečiais“, išeiti iš opozicijos ir tapti partneriais?

– Ne, aš nemanau, kad tai įmanoma. Aš tuo neužsiimčiau tikrai. Aš manau, kad mes turime savo liniją ir tikrai tą liniją išlaikysime. Ir, deja ar beje, bet iš opozicijos kėdės ar ant atsarginių kėdės, matyt, kad lauksime savo momento, kalbėdami apie savo programą, oponuodami valdantiesiems ir ruošdamiesi savo rinkimams 2020 metais.

Aš tikrai nematau perspektyvos grįžti, atsukti laiką atgal, kalbėtis apie kažkokį galimą susijungimą su naujai susikūrusiais dariniais. Aš pritariu galbūt tiktai tai minčiai, kad, jeigu žmonės mano, kad norėtų grįžti arba mano, kad suklydo, nebūtinai muštis į krūtinę ir vaikščioti ir atsiprašinėti kažko, bet jeigu manytų, kad norėtų grįžti, aš neužtrenkčiau durų, neuždaryčiau jų. Aš kalbu apie atskirus personažus, tarkime, apie tą patį Algirdą Butkevičių, tą patį Antaną Vinkų, išmestą iš partijos. Durys atviros, prašome užeiti, bet užėjus nepulti nei ant kelių, nei atsiprašinėti. Manau, kad pats atėjimo žingsnis jau reiškia, kad pripažįsti suklydęs, ir nereikia papildomai ašaroti, muštis į krūtinę ir kitų dalykų daryti.

– Jūs jau užsiminėte, kad su „valstiečiais“ nekeistumėte santykių, jeigu taptumėte pirmininku, lauktumėte savo eilės 2020 metais, kai bus dar vieni Seimo rinkimai. Ar jūs pats savo mintyse pagalvojate apie tai, kad tais 2020 metais jūs galėtumėte pretenduoti tapti Seimo nariu?

– Ne, žinokite, čia toks, kaip sakant, tricky klausimas, arba toks suktas klausimas, lietuviškai. Aš nenoriu iš tikrųjų šokinėti, aš noriu gyventi stabiliai, planuoti ateitį, kuriu šeimą, savo gyvenimą, savo būtį ir buitį Jonavoje. Esu pasiryžęs dirbti ketverius metus, tai kol kas mano preferencijos yra ten, kur yra mano namai.

– Ačiū jums.