Lietuvoje

2014.11.10 16:47

Ar pagal kainą restorane galima spręsti, kuris maistas šviežias?

2014.11.10 16:47

Dažnai kavinėse maistą renkamės iš skaniausiai atrodančių patiekalų paveikslėlių ar gerai skambančių pavadinimų. Tačiau kas slypi už įmantriai surašytų valgiaraščių? Juos narplioti šį antradienį pasiryžusi LRT televizijos laidos „Specialus tyrimas“ komanda. Ar tikrai žinome, kokį maistą valgome? Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kavinėms ir restoranams siūlo visą tiesą atskleisti valgiaraščiuose. 

Dažnai kavinėse maistą renkamės iš skaniausiai atrodančių patiekalų paveikslėlių ar gerai skambančių pavadinimų. Tačiau kas slypi už įmantriai surašytų valgiaraščių? Juos narplioti šį antradienį pasiryžusi LRT televizijos laidos „Specialus tyrimas“ komanda. Ar tikrai žinome, kokį maistą valgome? Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kavinėms ir restoranams siūlo visą tiesą atskleisti valgiaraščiuose.

„Valgiaraščiuose būtų galima pažymėti, kuris patiekalas šviežias, o kuris tik atšildytas. Reikėtų tiksliai parašyti, kurie ingredientai laikyti šaldymo kameroje. Tuomet būtų aišku, ar, pavyzdžiui, „Cezario“ salotose naudota vištiena pagaminta šviežiai ar jau seniai laikyta šaldiklyje. Kavinių ir restoranų verslas nelabai nori atskleisti ir priimti mūsų iniciatyvą ir pažymėti šaldytus maisto produktus, tačiau jeigu ateinam į kavinę ir nėra išskirta šviežių patiekalų, galime suprasti, kad viskas pagaminta iš užšaldytų pusgaminių“, – laidai pasakoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.

Ką slepia valgiaraščiai?

Kai kuriems restoranų ir  kavinių savininkams toks reikalavimas skamba absurdiškai. Jie įsitikinę, kad valgiaraščiai – tai ne telefonų knyga ir turėtų būti sveiko proto ribos. Baiminamasi, kad surašius visus šaldytus maisto produktus, klientai gali nerasti nė vieno visiškai šviežio patiekalo. 

„Pirmiausia reikia apsibrėžti, kas yra šaldytas patiekalas. Restoranuose tikrai nebūna, kad visas patiekalas būtų užšaldomas, o paskui atšildomas. Jeigu žiūrėtume į sudėtį, tuomet praktiškai nelieka nešaldytų patiekalų. Juk gali būti ir šaldyta krevetė, šaldytas  žirnelis, žuvies gabaliukas ar vištienos krūtinėlė. Tuomet atsiranda daug neaiškumų, ar salotos, kuriose bus šaldytų jūros gėrybių, bus nebešviežios?“, – svarsto viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Restoranus vienijančios asociacijos vadovė sako, kad apie šaldytus maisto produktus patiekale galima sužinoti iš padavėjo: „ Jeigu tai geras restoranas, tai negali už šviežią patiekalą mokėti 9 litus ir galvoti, kad valgai ką tik iš jūros ištrauktą sterką ar jūrų velnią. Visada galima paklausti padavėjų, ar maistas jūsų lėkštėje šviežiai pagamintas, ar jame daug šaldytų produktų.“

Maisto ir veterinarijos specialistai abejoja, kad padavėjai tiksliai prisimintų ir galėtų papasakoti, kiek ir kuriuose patiekaluose yra šaldyto maisto. LRT televizijos laidos „Specialus tyrimas“ žurnalistai atliko eksperimentą ir patikrino kai kurių padavėjų žinias. Aplankytos kelios populiarios picerijos ir kavinės sostinėje. Padavėjos, išgirdusios klausimus apie šaldytus maisto produktus, dažniausiai sutrikdavo. Matyt, apie maisto šviežumą klientai klausinėja labai retai. Žinoma, tikėtis, kad pietūs už 10 ar 15 litų bus pagaminti iš šviežių ir kokybiškų produktų turbūt būtų naivu. Tačiau ar pagal kainą galima spręsti, kuris maistas šviežias?

„Ne paslaptis, kad yra prabangūs restoranai, kuriuose  virėjai visus patiekalus gamina iš šviežių produktų. Tačiau yra ir paprastų užkandinių, kuriose beveik visas asortimentas iš užšaldytų pusgaminių. Tai iš kur žmogui žinoti, kas yra virtuvėje? Klientas turi būti informuotas kokį maistą jis perka, jam tai padėtų apsispręsti, į kurią maitinimo įstaigą eiti ir kokį patiekalą užsisakyti“, – pasakojo Aušra Išarienė.

Šaldytų pusgaminių skonis lyg popieriaus

Nepriklausomas maisto ekspertas Vitalijus Balkus sako, kad labai svarbu maisto produktus užšaldyti tinkamoje temperatūroje. Taip pat nereikėtų tikėti mitu, kad užšaldytas maistas sveikesnis ir jame nelieka bakterijų. „Pirmoji rizika – mikrobiologinė tarša, o ji nėra tokia jau nekalta. Prisimenu Vokietijoje 2011 m. užfiksuotas protrūkis dėl šaldytų maisto produktų, iš Vokietijos atvežtos šaldytos daržovės pražudė 8 vaikus Prancūzijoje“, – pasakoja ekspertas.

Labiausiai maisto ekspertas viešojo maitinimo įstaigose pataria vengti šaldytų pusgaminių. Toks maistas dažniausiai gaminamas iš prasčiausių produktų, todėl gausiai pagardinamas cheminiais konservantais, kvapų ir skonio stiprikliais, o šaldytus pusgaminius galima atpažinti iš prasto patiekalo skonio.

„Jokia paslaptis, kad šaldymas kenkia maisto geram kvapui ir skoniui. Todėl labai dažnai šaldyti pusgaminiai gaminami iš  prastų maisto produktų, nes ruošiami ilgesniam laikymui ir naudojimui. Todėl labai didelė tikimybė, kad mononatrio glutamatas ten tikrai bus, o jeigu ne, tuomet maisto skonis bus lyg kokio popieriaus“, – kalbėjo V. Balkus.

Į restoranus ar kavines dauguma žmonių ateina tikėdamiesi pavalgyti šviežio maisto. Todėl šaldytų produktų žymėjimas valgiaraštyje padėtų apsispręsti – ar tikrai norime valgyti „Cezario“ salotas su šaldyta vištiena? Ar norime mokėti nemažus pinigus už lėkštėje atšildytą pusgaminį? Nepriklausomi maisto kritikai įsitikinę, kad valgiaraštyje būtų sąžininga pažymėti visus šaldytus produktus.

Klientai neturėtų būti apgaudinėjami iš šaldymo kameros  pašildytais pusgaminiais, šaldytų daržovių garnyrais ar šaldytos mėsos kepsniais. Tačiau ko bijo kai kurie tinkliniai restoranai ir kavinės? Galbūt nauji reikalavimai pakenktų didžiųjų kavinių prestižui, nes klientai sužinotų, ką iš tikrųjų valgo?

LRT laidos „Specialus tyrimas“ atliktas eksperimentas atskleidė, kad apie patiekalų šviežumą nenoriai kalba ir kai kurių maitinimo įstaigų padavėjai. Kol neįsigaliojo nauji reikalavimai, mitybos specialistai pataria atsakingiau rinktis patiekalus ir labiau domėtis maisto produktų šviežumu.

Laidos „Specialus tyrimas“ eksperimentas – lapkričio 11 d., antradienį, 21.15 val. per LRT televiziją.