Baltarusija buvo, yra ir artimiausiu metu išliks Rusijos karinė sąjungininkė, nepaisant prezidento Aleksandro Lukašenkos pasisakymų Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje tema, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.
Baltarusija buvo, yra ir artimiausiu metu išliks Rusijos karinė sąjungininkė, nepaisant prezidento Aleksandro Lukašenkos pasisakymų Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje tema, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.
Komentuodamas įtarimus dviem lietuviams dėl šnipinėjimo Baltarusijai, politologas sakė, kad Baltarusijos valdžios pareigūnams stebėti procesus Lietuvoje yra įdomu dėl daugelio priežasčių – pradedant ekonominėmis temomis, energetiniais projektais bei baigiant opozicijos vizitais bei jų veikla Lietuvos sostinėje.
„Nepaisant Baltarusijos vadovo A. Lukašenkos viražų ir vienas kitą paneigiančių pasisakymų Kremliaus ar vykdomos agresijos Ukrainoje temomis, Baltarusija buvo, yra ir artimiausiu metu išliks Rusijos karinė sąjungininkė. Tą rodo ne tik bendros karinės pratybos ar vieninga oro erdvė, bet ir Rusijos karinės reikšmės objektai pačioje Baltarusijos teritorijoje – Baranovičiuose, Lydoje, Vileikoje, Breste, planai Bobruiske ir t.t.“, – BNS pirmadienį sakė V. Jurkonis.
A. Lukašenka kritikavo Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, tačiau pritarė Rusijos karinės aviacijos bazės įsteigimui šalyje.
Pasak V. Jurkonio, tiek Rusijos, tiek Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovai ar opozicija ne kartą yra minėję Baltarusijos ir Rusijos saugumo tarnybų bendradarbiavimą, tad ir bendros pastangos vykdant veiklą kaimynystėje neturėtų stebinti.
„Galų gale, prisimenant švediškų meškiukų istoriją, A. Lukašenkos aktyvumas ir agresyvi retorika Švedijos ir Lietuvos atžvilgiu suintensyvėjo tik po D. Medvedevo vizito į Minską ir greičiausiai išgirstų pastabų dėl „skylių“ oro erdvėje. Tad, apibendrinus, Baltarusija bei jos įtakingi pareigūnai ir verslininkai turi čia įvairių interesų, tad tai gali pasireikšti ne tik teisininkų ar lobistų paslaugomis, bet ir kitokiomis priemonėmis“, – sakė V. Jurkonis.
Lietuvis šnipinėjo Baltarusijai apie Lietuvos skrydžių infrastruktūrą
Vilniaus apygardos teismui prokurorai pirmadienį perdavė bylą, kurioje šnipinėjimu Baltarusijos naudai kaltinamas Lietuvos pilietis R. L., dirbęs valstybinėje įmonėje „Oro navigacija“. Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Laurušaitis pranešė, kad suimti du šnipinėjimu įtariami asmenys, tačiau detalių apie antrąjį teisėsauga kol kas neteikia.
Kaip teigiama prokuratūros išplatintame pranešime spaudai, „Valstybės saugumo departamentas nustatė kelis asmenis, kurie įtariami Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdybos (BR GRU) nurodymu rinkę ir perdavę informaciją, įskaitant ir valstybės paslaptis, apie Lietuvos kariuomenę, jos dalinius, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones, jų veiklą, objektus bei įrenginius jose“.
„Šiandien Generalinės prokuratūros prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai šnipinėjimu pareikšti Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris yra kaltinamas šnipinėjęs prieš Lietuvos Respubliką vykdydamas Baltarusijos Respublikos specialiųjų tarnybų užduotis. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas maždaug prieš metus po, sakyčiau, itin sėkmingos VSD operacijos, kurios metu buvo surinkta pagrindinė informacija apie šią nusikalstamą veiką ir dar vieną analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, kurios tyrimas taip pat yra baigiamas, ir tikimės, kad ta byla taip pat artimiausiu metu bus perduota teismui“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.
Kriminalinės policijos vadovas Rolandas Kiškis spaudos konferencijoje teigė, kad įtariamasis, be kitko, buvo užfiksuotas užsirakinęs savo darbo kabinete fotografuojantis dokumentus. Įtariama, jie vėliau perdavuoti Baltarusijos žvalgybai.
Pasak D. Raulušaičio, šnipinėję asmenys yra laikomi suimti, tačiau dėl „tyrimo sumetimų“ jų veikos išskirtos į atskiras bylas. Įtariamasis R. L. buvo suimtas prieš beveik metus. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas R. Kiškis patikslino, kad ikiteisminis tyrimas truko 9 mėnesius.
Prokuratūra pranešė, kad įtariamasis R. L. dirbo valstybės įmonėje „Oro navigacija“, kuri yra vienintelė oro eismo, ryšių, navigacijos, eismo stebėjimo paslaugų teikėja civilinės aviacijos reikmėms taikos metu Lietuvos oro erdvėje. Įmonė taip pat koordinuoja paieškos ir gelbėjimo darbus, įvykus ar gresiant orlaivio avarijai.
Kad sulaikytasis asmuo buvo valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas, portalui Delfi.lt patvirtino ir šios įmonės atstovas spaudai Edmundas Ganusauskas.
Detaliau komentuoti tai, kiek ir kokių duomenų perdavė šnipinėję asmenys, kol kas atsisakoma siekiant nepakenkti tyrimui.
„Mes negalime leisti žinoti, ką mes žinome, – sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina. – Informacija nebūtinai gali būti įslaptinta (...). Kai mes kalbame apie kritinę infrastruktūrą, tai netgi po kruopelytę surinkta informacija, ją sudėjus į bendrą vaizdą, gali tapti esmine žvalgybos informacija kitoms valstybėms“.
Šiemet paskelbtoje ataskaitoje VSD nurodė, kad pagrindiniai ilgalaikiai Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų uždaviniai yra užtikrinti prezidento Aleksandro Lukašenkos valdžios stabilumą šalies viduje ir ginti Baltarusijos politinius bei ekonominius interesus užsienyje.
Anot ataskaitos, prieš Lietuvą aktyviausiai dirba Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB). Ši tarnyba pagrindinį dėmesį skiria Baltarusijos opozicijos organizacijų veiklai ir ryšiams Lietuvoje. Kitas nuolatinis KGB taikinys yra Lietuvos baltarusių bendruomenė.
„Diplomatinę priedangą naudojantys KGB darbuotojai siekia išlaikyti bendruomenę Baltarusijos ambasados įtakoje ir kontroliuoti bei nukreipti jos veiklą Minskui reikiama linkme. KGB taip pat ieško Baltarusijos interesų rėmėjų tarp Lietuvos politikų, Baltarusijoje dirbančių Lietuvos verslininkų, Lietuvos rusakalbės žiniasklaidos atstovų. Baltarusijos Gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) renka informaciją apie Lietuvos karines pajėgas, jų parengtį ir karinės infrastruktūros objektus“, – rašoma VSD ataskaitoje.
Baltarusijos ambasada situaciją komentuoti atsisakė.
„Situacijos ambasada nekomentuoja, kadangi sulaikytasis nėra Baltarusijos Respublikos pilietis“, – BNS sakė Baltarusijos ambasados Lietuvoje antroji sekretorė Marija Agafonova.
Informaciją greičiausiai gavo ir Rusija
Pasak jo, „kritinė infrastruktūra dažnai yra susijusi su kariuomene“, taigi tiriant šnipinėjimą buvo bendradarbiaujama su Antruoju operatyvinių tyrimu departamentų prie Krašto apsaugos ministerijos. G. Grina teigė, kad skirtumo tarp šnipinėjimo Baltarusijai ir Rusijai gynybos ir žvalgybos srityje nėra: „Baltarusija ir Rusija yra sąjunginė valstybė“.
„Tikėtina, kad ta informacija, kurią turi Baltarusijos specialiosios tarnybos, mainomasi ir su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, – teigė Generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis.
Pasak jo, „kad ir kokia informacija bebūtų perduota, tai turėjo ir tam tikrą teigiamą reikšmę – padėjo mūsų institucijoms užkamšyti tam tikras spragas ir imtis tam tikrų saugumo priemonių“.
G. Grinos teigimu, „pakankamai sudėtinga“ operacija truko maždaug trejus metus, o byla prokurorams perduota tik turint pakanakamai tvirtos medžiagos baudžiamajam procesui pradėti.
Šnipinėjimas laikomas labai sunkiu nusikaltimu, už jį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 15 metų.
Buvę Baltarusijos šnipo kolegos: jis buvo tik techninis darbuotojas ir įtarimų nekėlė
Valstybės įmonėje „Oro navigacija“ dirbę ir tebedirbantys žmonės tikina nė neįtarę, kad dar nuo sovietmečio įmonės technika besirūpinęs vyriškis galėjo būti prieš Lietuvą veikęs šnipas. Anonimiškai kalbėję buvę ir esami darbuotojai tikino, kad su antrankiais iš darbo sausį išvestas vyras niekuo neišsiskyrė iš kitų darbuotojų.
„Neįsivaizduoju, prie kokios informacijos jis galėjo prieiti. Jis ryšių sistemas prižiūrėjo. Toks ir darbas: kabeliai, ryšiai, priežiūra, remontas. Tokios visiškai techninės pareigos. Nežinau, neturiu supratimo, ką ten galima buvo šnipinėti“, – pasakojo anonimu norėjęs išlikti buvęs įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas.
Jis patikino, kad įtarimų dėl savo ypatingo domėjimosi kitų reikalais ar landumo kolega niekada nesukėlė.
„Man tikrai jokių įtarimų nekilo. Tik retkarčiais laiptais eidamas sutikdavau, pasisveikindavome – „labas“ ir tiek“, – sakė pašnekovas.
Taip pat jis pažymėjo, kad įmonės vadovybė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) tyrimą nieko nežinojo, jų padėti susekti šnipą nebuvo prašoma. Todėl visiems „Oro navicacijos“ darbuotojams buvo didžiulė staigmena, kai šių metų sausį pareigūnai įmonės techninį darbuotoją iš darbo išsivedė su antrankiais.
Tik tuomet buvo apklausti įmonės vadovai ir darbuotojai, jų paprašyta pasirašyti pasižadėjimą neatskleisti ikiteiminio tyrimo duomenų.
Ne vienas kalbintas „Oro navigacijos“ darbuotojas patvirtino, kad įtariamas prieš Lietuvą šnipinėjęs vyras įmonėje dirbo daugiau nei 25-erius metus – nuo pat sovietmečio.
Perdavė duomenis apie skrydį su meškiukais?
Valstybės įmonė „Oro navigacija“ – tai vienintelė oro eismo paslaugų, ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugų bei oro navigacijos informacijos paslaugų teikėja civilinės aviacijos reikmėms taikos metu Lietuvos oro erdvėje. Taip pat įmonė organizuoja ir koordinuoja paieškos ir gelbėjimo darbus, įvykus ar gresiant orlaivio avarijai.
Ši įmonė labiausiai pagarsėjo tyrimu, kai 2012 m. liepos 4 dieną švedės pilotuojamas lėktuvas Baltarusijoje virš Ivaneco miesto išmetė apie tūkstantį pliušinių meškiukų, kuriais reiškiama parama kovai už žodžio laisvę.
Tuomet Lietuvos krašto apsaugos ministerija neigė, kad šis lėktuvas galėjo kilti iš Lietuvos, tačiau „Oro navigacijos“ radarai užfiksavo kitokius parodymus. Įmonė paskelbė fiksavusi, kad 5 val. ryto Pociūnų aerodromo rajone pasirodo, laikosi rytų krypties Baltarusijos sienos link ir tai dingsta, tai pasirodo švedų lėktuvas. Jis iš radarų visai pradingo kažkur Šalčininkų rajone apie 6 valandą. 7.34 val. jis vėl pasirodo tame pačiame rajone ir skrenda į Pociūnų aerodromą.
Tai buvo informacija, patvirtinanti, kad kažkoks skrydis buvo vykdomas, ir palaikanti Baltarusijos versiją, kad pire meškiukų išmetimo Lietuva yra prisidėjusi, todėl konkretūs duomenys, be abejonės, buvo labai svarbūs Baltarusijos žvalgybininkams.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
