Lapkričio 5–7 dienomis Latvijoje vyko Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimas, kuriame buvo sutarta, kad Baltijos šalių batalionas, kurį sudarys daugiau nei tūkstantis karių, bus deklaruotas 2016 m. budėti NATO greito reagavimo pajėgose.
Lapkričio 5–7 dienomis Latvijoje vyko Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimas, kuriame buvo sutarta, kad Baltijos šalių batalionas, kurį sudarys daugiau nei tūkstantis karių, bus deklaruotas 2016 m. budėti NATO greito reagavimo pajėgose.
Susitikime dalyvavo Estijos kariuomenės vadas generolas majoras Riho Terras, Latvijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Raimondas Graube ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.
Adažių poligone vykusiame susitikime Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomenių vadai aptarė šalių gynybos klausimus ir sutarė tarpusavyje koordinuoti šalių ginkluotos gynybos planus. Tuo tikslu Lietuvos kariuomenės vadas pakvietė Latvijos ir Estijos kariuomenių atstovus jau šį gruodį sudalyvauti Lietuvos kariuomenės rengiamose valstybės ginkluotos gynybos pratybose „Gintarinė drąsa 2014“, kurių metu įvairių valstybės institucijų atstovai treniruosis vykdyti šalies ginkluotos gynybos planavimą, rašoma pranešime spaudai.
Susitikime buvo kalbama apie bendro Baltijos bataliono (BALTBAT) projekto, kuriam vadovauja Estija, statusą. Sutarta, kad šis trišalis batalionas, kurį sudarys daugiau nei tūkstantis karių, bus deklaruotas 2016 m. budėti NATO greito reagavimo pajėgose (angl. NATO Responce Forces, NRF).
Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimai rengiami du kartus per metus, kitais metais susitikimai planuojami Lietuvoje.
