Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigia neturintis jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad jam pavaldūs Kalėjimų departamento pareigūnai dalyvavo galimo kalinių balsų pirkimo schemose.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigia neturintis jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad jam pavaldūs Kalėjimų departamento pareigūnai dalyvavo galimo kalinių balsų pirkimo schemose. Esą tai galėjo vykti per nuteistųjų kontaktus su laisvėje esančiais bičiuliais – o to uždrausti negalima.
Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo pasigirdo raginimų, esą dėl kalinių balsų skandalo teisingumo ministras turėtų prisiimti atsakomybę. R. Šimašius teigia atsakomybės nevengiantis, tačiau nematantis jokio sisteminio broko kalėjimų sistemoje, galimai leidusio pardavinėti nuteistųjų balsus.
Pareigūnų kaltės neįžvelgia
R. Šimašius, gavęs oficialią informaciją iš Kalėjimų departamento, DELFI teigė, jog įkalinimo įstaigose per rinkimus užfiksuoti tik keli smulkūs procedūriniai pažeidimai. Esą departamento duomenys neleidžia manyti, kad pareigūnų veikimas ar neveikimas galėjo sudaryti sąlygas neskaidriam balsavimui.
„Dalies informacijos aš neturiu, nes ikiteisminį tyrimą dėl bandymo pirkti balsus iš kalinių atlieka prokuratūra, ir ta medžiaga man neprieinama. Iš tos medžiagos, kurią turiu, nesimato, kad kažkas kitas dar būtų dalyvavęs tame procese, išskyrus pačius inicijuotojus to susitarimo, t.y. Darbo partiją ir tuos balsų „pardavėjus“, kurie akivaizdžiai susiję su nusikalstamu pasauliu. Buvo atlikta nuodugni analizė, kaip įstaigose vyko balsavimas. Nustatyti, procedūrine prasme, du pažeidimai, kur apylinkių komisijos nepakankamai dalyvavo įteikiant pažymėjimus ar balsavimo metu. Bet tos apylinkės nelabai susijusios su tuo epizodu, kuris viešumoje buvo linksniuojamas. Tai nei Pravieniškės, nei Marijampolė. Vargu, ar galima teigti, kad tokie pažeidimai galėjo privesti prie balsų pirkimo arba sąlygų tam sudarymo. Kol kas nesimato, kad pareigūnai tame dalyvavo“, - kalbėjo R. Šimašius.
Tiesa, ministras pabrėžia, jog tai nereiškia, kad balsai nebuvo perkami.
„Akivaizdu, kad Darbo partijos atstovai bent jau bandė derėtis su nusikaltėliais dėl balsų pirkimo. Galiu vienareikšmiškai pasakyti: laisvės atėmimo įstaigose žmonės turi galimybę bendradauti vieni su kitais. Ir natūralu, kad ar per autoritetą, ar, kai kuriais atvejais, kitus spaudimo mechanizmus, gaujų autoritetai, lyderiai turi, ko gera, įtakos tam, už ką balsuos jų gaujų nariai. Tą galima konstatuoti iš KT sprendimo. KT, mano supratimu, pagrįstai konstatavo, kad vertinant rinkimų teisėtumo klausimą nebūtina surinkti tiek įrodymų, kiek jų būtų būtina baudžiamojoje byloje“, – tęsė R. Šimašius.
Aktyviausiais agitatoriais kalėjimuose įvardijo „darbiečius“ ir „tvarkiečius“
Kalėjimų departamento duomenimis, pirmajame ture Seimo rinkimuose balsavo daugiau kaip 5,2 tūkst. arba beveik 60 proc. balsavimo teisę turinčių nuteistųjų. Teisingumo ministro žodžiais, statistiką interpretuoti sunku, mat dalis nuteistųjų balsuoja pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą, kiti – toje apylinkėje, kuriai priklauso įkalinimo įstaiga. Tačiau tam tikros tendencijos esą matomos. R. Šimašius taip pat teigė galintis išskirti dvi politines jėgas, kurios aktyviausiai vykdė oficialią agitaciją įkalinimo įstaigose.
„Nusikaltėlių autoritetai, nors man tai nėra autoritetai, jų balso, deja, kiti nusikaltėliai klauso. Ir tų nusikaltėlių nemaža dalis atlieka bausmę pataisos namuose. (...) „Nusikaltėlių autoritetai, nors man tai nėra autoritetai, jų balso, deja, kiti nusikaltėliai klauso. Ir tų nusikaltėlių nemaža dalis atlieka bausmę pataisos namuose. (...) Tai, kad Pravieniškėse Darbo partija gavo daugiau balsų negu kitose regiono apylinkėse – tai yra viešai prieinama. Dėl ko taip atsitiko – ar dėl to, kad kažkas paspaudė iš nusikalstamų gaujų vadovų, ar kažkaip kitaip ten vyko? Galbūt suveikė ir tai, kad bent jau Darbo partija ir „Tvarkos ir teisingumo“ partija aktyviausiai važinėjo agituoti kalinius. Galbūt paveikė ir elementari agitacija. Įvairių versijų čia gali būti“, – svarstė ministras.
Balsavimo instrukcijos galėjo būti perduotos ir per eilinį susitikimą
R. Šimašius teigė neturintis duomenų, kad balsų pirkime galėjo dalyvauti pareigūnai. Esą balsavimo instrukcijas nuteistiesiems galėjo perduoti daug kas – mat jų teisė susirašinėti ar susitikti su laisvėje esančiais asmenimis negali būti panaikinta.
„Atsakomybę, be jokios abejonės, aš esu pasiruošęs prisiimti. Jeigu būtų nustatytas bent menkiausias epizodas, dėl ko būtų galima tą atsakomybę prisiimti. Kol kas net mažiausio epizodo nėra. (...) O tai, kad kažkas bando tartis su banditais – tai yra jų atsakomybės reikalas, – aiškino ministras. – Natūralu, kad nuteistieji turi teisę į pasimatymus, į susirašinėjimą ir kitus dalykus. Jeigu legalaus pasimatymo metu šnekamasi apie rinkimus – žmonės šneka apie visus sprendimus, susitikę su artimaisiais ar su advokatais, ar su bet kuo.“
Kalėjimų departamentas: kaliniai mušami nebuvo
Beje, Kalėjimų departamentas R. Šimašiui pateiktame dokumente kategoriškai atmeta informaciją, kad kai kurie kaliniai mainais į balsus už Darbo partiją sulaukė labai savotiško atlygio – jie tiesiog nebuvo mušami, kaip žadėjo DELFI paskelbtoje vaizdo medžiagoje su „darbiečiu“ Eugenijumi Maciulevičiumi besiderėjęs balsų „pardavėjas“.
„Visose įstaigose balsavimas praėjo sklandžiai, tvarkos pažeidimų neužfiksuota. Laisvės atėmimo vietų įstaigose, įgyvendinant Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas Subkultūros neigiamų reiškinių įveikos ir Smurto tarp suimtųjų bei nuteistųjų prevencijos programas, nuolat vykdomos nurodytose programose numatytos prevencijos priemonės ir stebima situacija. Vykstant laisvės atėmimo vietų įstaigose rinkimų į Seimą išankstinio balsavimo paštu I ir II turų metu toks stebėjimas buvo suaktyvintas. Rinkimų tvarkos organizavimo pažeidimų pagal laisvės atėmimo vietų įstaigų administracijos kompetenciją nenustatyta, taip pat neužfiksuota nustatytos vidaus tvarkos bei kriminogeninės būklės pokyčių, lyginant su kitais laikotarpiais. Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, neva laisvės atėmimo vietų įstaigose nuteistieji ir suimtieji gali būti mušami, – nesuvokiama ir nepagrįsta“, – teigia Kalėjimų departamentas.
