Daugiau nei pusė gyventojų pripažįsta, kad Rusija kelia grėsmę Lietuvai, tačiau žmonės nesutaria dėl grėsmių pobūdžio: vieni mano, kad kaimyninė šalis gali sužlugdyti mūsų ekonomiką, kiti baiminasi dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės, treti įžvelgia informacinio karo grėsmes, dar kiti svarsto apie ginkluoto konflikto galimybę su Rusija.
Daugiau nei pusė gyventojų pripažįsta, kad Rusija kelia grėsmę Lietuvai, tačiau žmonės nesutaria dėl grėsmių pobūdžio: vieni mano, kad kaimyninė šalis gali sužlugdyti mūsų ekonomiką, kiti baiminasi dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės, treti įžvelgia informacinio karo grėsmes, dar kiti svarsto apie ginkluoto konflikto galimybę su Rusija.
Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus gyventojų nuomonės tyrimą.
Lietuvos karo akademijos profesorius Valdas Rakutis teigia, kad gyventojų nuostatos apie grėsmes dažnai būna miglotos ir svyruoja nuo visiško grėsmės neigimo iki panikos.
„Iš tikrųjų grėsmė yra padidėjusi, jos neigti negalima, bet ir panikai pagrindo nėra, tiesiog reikia daugiau daryti stiprinant krašto saugumo sistemą ir parengti tiek valstybę, tiek visuomenę galimai sunkiems laikams“, – sakė profesorius.
Klausiamas, ar Lietuvoje neperlenkiama su Rusijos grėsmės vertinimais, V. Rakutis teigė, kad, kaip rodo Ukrainos įvykiai, „aliarmo kėlimas turi rimtą pagrindą ir vynioti situacijos į vatą nevertėtų, ypač Lietuvoje, kuri tradiciškai linkusi užsiliūliuoti ir nieko nedaryti gynybos srityje“.
„Kaip ten beskaičiuotume, įstojus į NATO 2005–2013 m. gynyba visiškai nesirūpinome, todėl turime dabar vytis, ir stipriai. Pretenzijų mūsų atžvilgiu – nors vežimu vežk. Sąjungininkai sukruto, atvyksta, aktyviai reiškiasi. Vakarų analitikai, skandinavai rimtai kalba apie kylančius pavojus, norvegai moteris į kariuomenę šaukia, o Lietuvos bajorai vis rūko ir postringauja, puls rusas ar ne“, – sakė profesorius.
„Žinoma, žmonėms nepatinka žinios apie galimą jų sukurto pasaulio trapumą, tačiau pavojų kelia ne gydytojai, kurie kalba apie ligas, o pačios ligos. Vadinamuosius panikos kėlėjus, kuriems tikriausiai priskiriamas esu ir aš, palyginčiau su seismologais, kurie pastebi vulkano aktyvumą, tam tikrus požymius, kurie liudija apie galimą išsiveržimą ir privalo apie tai informuoti visuomenę, kad valdžia spėtų evakuoti gyventojus r pasirūpinti tais, kurie patys savimi pasirūpinti negali. Visuomenė, žinoma, nėra laiminga, bet geriau laiku perspėti, negu vėliau sulaukti priekaištų, kad tauta buvo mulkinama ir nuo jos slepiami pavojai. Padėtis tikri yra pavojinga, neleiskime savęs liūliuoti. Mūsų kaimynas tikrai neatsisakė savųjų ketinimų, kokie jie bebūtų, todėl pagrindo atsipalaidavimui nematau“, – pridūrė V. Rakutis.
Ar kyla grėsmė?
Remiantis visuomenės nuomonės apklausa, 55,5 proc. gyventojų mano, kad Baltijos šalims iš Rusijos kyla grėsmė, 27,9 proc. laikosi priešingos pozicijos – kad grėsmių iš didžiosios kaimynės nėra. Dar 16,6 proc. žmonių į klausimą neatsakė arba nežinojo, kaip atsakyti.
Rusijos grėsmę dažniau įžvelgia vyresni nei 45 metų amžiaus vyrai, kurie yra aukštesnio išsimokslinimo ir gyvena rajonų centruose.
3 faktoriai, kada Rusija panaudotų karinę jėgą
V. Rakutis teigia, kad, jo nuomone, grėsmės iš Rusijos gali būti įvairios: „Aišku kad bus naudojami informaciniai, ekonominiai ir energetiniai, galima sakyti „tradiciniai“ instrumentai, prie kurių progai pasitaikius galima tikėtis ir provokacinių bei akivaizdžiai karinių grėsmių“.
Karinės grėsmės aktualumas, profesoriaus manymu, priklauso nuo trijų faktorių. Pirma, tai priklauso nuo tikrųjų Rusijos ketinimų. Antra, nuo bendros situacijos pasaulyje, įskaitant, konfliktus, į kuriuos bus įsivėlusi JAV ir Europos Sąjunga. Trečia, nuo situacijos pačioje Rusijoje ir bendrai vadinamos Vakarų pasaulio reakcijos į Rusijos veiksmus.
„Kaip atskirą faktorių, nepriklausomą nuo visų anksčiau paminėtų, reikėtų įvardinti pačios Lietuvos pasirengimą kovoti su grėsmėmis: stiprėjant Lietuvos atsparumui, saugumo aplinka gerės, todėl šiuo metu verta investuoti į savo saugumo sistemą, nes ji aiški ir patikima“, – sakė V. Rakutis.
Klausiamas, kodėl, jo manymu, gyventojai Lietuvoje nesitiki separatizmo židinių, profesorius pabrėžė gana homogenišką Lietuvos visuomenę.
„Separatizmas Lietuvoje sunkiai įmanomas dėl palyginus vieningos mūsų visuomenės: dominuojančios lietuvių katalikų daugumos ir palyginus gero tautų ir religijų sugyvenimo. O ir vidurinis sluoksnis, kaip toks, tebėra“, – sakė mokslininkas.
Okupacijos scenarijus, gyventojų akimis
Klausiami apie potencialų okupacijos scenarijų žmonės dažniau minėjo, kad tokiu atveju Rusija tiesiog okupuotų visas tris Baltijos valstybes ir nesismulkintų mažomis teritorijomis. Taip manė 29,5 proc. respondentų.
11 proc. gyventojų laikėsi nuomonės, kad pirmuoju Rusijos taikiniu ginkluoto konflikto atveju taptų tautinėmis mažumomis pasižymintis miestai Vilnius ir Visaginas. 7,7 proc. svarstė, kad Rusijos karinių pajėgų žvilgsnis pirmiau kryptų į rusų tautinės mažumos gyvenamą Rygą ir Daugpilį Latvijoje.
5,3 proc. apklausos dalyvių pirmuoju taikiniu matė Narvą – Estijos miestą, esantį Rusijos pasienyje.
Tačiau net 46,5 proc. respondentų rinkosi arba neatsakyti į klausimą, arba sakė, kad Rusija jokiu būdu nesiekia Baltijos šalių okupacijos.
Nuostatą, kad karinio konflikto atveju Rusija okupuotų visas Baltijos šalis iškart, dažniau išreiškė 26–45 metų amžiaus miestų gyventojai. Pavojų Vilniui ir Visaginui dažniau įžvelgia žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai.
Narvą dažniau įvardijo aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai.
Laikas, kai grėsmių nebus?
Klausiamas, ar įsivaizduoja situaciją, kad klausimas dėl grėsmės iš Rusijos neturės prasmės, nes tos grėsmės paprasčiausiai nebus, V. Rakutis atsakė teigiamai.
„Taip, tą situaciją tikrai matau. Tai toks pasaulis, kai saugumas iš Vakarų ir Rytų Europos bus toks pat didelis, kai nebus geležinių sienų ir galėsime drąsiai jaustis, bendradarbiauti ir ekonomiškai vystytis nebijodami, kad kas nors nutrauks, uždraus, užpuls ar pagrobs“, – svarstė profesorius.
Jis pabrėžė, kad tokio pasaulio kūrėja yra ir Lietuva.
„Agresyviai Vladimiro Putino imperijai reikia sukurti kitokios Rytų Europos viziją. Instinktyviai visi regiono žmonės ilgisi geresnio gyvenimo, tai ir pasiūlykime jiems naują, klestinčią Rytų Europą. Tokią Europą, kurią atsimena Ukraina iš Lietuvos valdymo laikų, Europą, kur nėra keičiamos sienos, kur veikia demokratijos principai, kur gerbiamos kultūros, kur baltarusis, ukrainietis, totorius ir rusas randa sau tinkamą vietą“, – sakė V. Rakutis.
„Lietuva turi šimtametę patirtį, kaip tolerantiškai derinti tautas, religijas. Lietuvos rusai džiaugiasi būdami Lietuvos piliečiais, čia gerbiamos litvakų – Lietuvos žydų tradicijos, savo vietą randa musulmonai totoriai bei judaistai karaimai, pas mus atvyksta žmonės iš Vakarų ir Rytų, mus gerai prisimena Sibiro tautos. Mums nereikia tironijos, nes viskas paremta prigimtinėmis tautų ir žmonių teisėmis. Todėl pasiūlykime Rusijos prispaustoms ir išgąsdintoms tautoms naują Rytų Europą, draugaukime su jomis, kalbėkimės su jomis, domėkimės jomis ir važiuokime pas juos, nešdami savo matymą, savo vertybes ir pamatysime, kad jos pažadins žmonėse viltį. Štai lietuviškas atsakas į šį Rusijos imperializmą, kuris nieko kito, kaip vergovės pančius tautoms neatneša“, – reziumavo profesorius.
V. Rakutis sako, kad dūsaujantiems Lietuvos bajorams laikas rangytis nuo pečiaus ir pradėti veikti: tai tokia vizija, kurią Lietuvos valdovai matė XII–XV amžiuje, tačiau esą ji gali būti pritaikyta ir mūsų laikais.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų rugsėjo 26–30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1010 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
