Lietuvoje

2019.03.08 13:11

Teisėjų taryba: steigiama tarpinstitucinė darbo grupė antikorupcinei aplinkai teismuose stiprinti

LRT.lt2019.03.08 13:11

Penktadienį Teisėjų tarybos inicijuoto susitikimo su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pareigūnais metu teismai sulaukė ir pateikė savo siūlymus dėl galimos korupcijos pasireiškimo rizikos identifikavimo teismų sistemoje. Nutarta steigti tarpinstitucinę darbo grupę antikorupcinei aplinkai teismuose stiprinti, sakoma pranešime spaudai.

Pasak Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo Ramūno Gadliausko, šį susitikimą teismai inicijavo siekdami iš kompetentingų tarnybų gauti reikalingos informacijos apie galimus rizikos faktorius.

„Iki teisėjų korupcijos skandalo teismų sistema nebuvo gavusi signalų dėl per mažo dėmesio kovai su korupcija. Priešingai, visada buvome atviri diskusijai. Tikimės, kad šis susitikimas padės stiprinti tarpinstitucinį susižinojimą, kad ateityje teismų vadovai laiku gautų informaciją apie galimus interesų konfliktus bei kitas rizikas ir galėtų operatyviai reaguoti“, – sakė R. Gadliauskas.

„Neeiliniame Teisėjų tarybos posėdyje nutarta sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kurią sudarys šalies teismų, Teisėjų tarybos, Nacionalinės teismų administracijos, STT, VTEK ir Prezidentūros atstovai. Ši darbo grupė sieks į galimas rizikos problemas pažvelgti plačiau – ne tik į galimas rizikas teisėjų darbe. Mums visiems labai svarbu, kad visi teismų sistemos darbuotojai jaustųsi saugiai ir sudarytų nepakančią korupcijai aplinką“, – pristatydamas susitikimo rezultatus teigė R. Gadliauskas, pabrėždamas, kad jei darbo grupė nustatys poreikį tobulinti tam tikrus teisės aktus, bus atliekamas jų vertinimas antikorupciniu požiūriu. 

Tiek STT vadovas Žydrūnas Bartkus, tiek VTEK vadovas Edmundas Sakalauskas teigė darbo grupei teiksiantys ekspertinę pagalbą.

„Esame pasirengę savo visais instituciniais resursais prisidėti prie šios darbo grupės ir dalyvauti jos veikloje. Tikslas yra vienas – nustatyti galimas rizikas, kurios egzistuoja, ir jas pašalinti“, – sakė Ž. Bartkus.

Susitikimo metu Teisėjų taryba STT ir VTEK atstovams pristatė jau nuo 2012 m. teismuose diegiamas priemones antikorupcinei aplinkai kurti, kartu ieškodami būdų jas tobulinti.

„Analizuojant antikorupcijos priemones teismuose, mums buvo svarbi STT nuomonė dėl teismuose vertinamų sričių, kuriose korupcijos pasireiškimo tikimybė gali būti didžiausia, nes iki šiol mums nebuvo aišku, ar didžiausią riziką STT mato žmogiškajame faktoriuje, ar pačioje sistemoje. Teismuose korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinamos daugiau nei 10-tyje sričių, pradedant bylų skirstymu, baigiant teismo administracinės veiklos priežiūra“, – sakė R. Gadliauskas.    

R. Gadliauskas akcentavo teismų vykdomą korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą bylų skirstymo srityje: „Absoliučiai visos bylos teismuose yra skirstomos automatizuotai, kai teisėjus atsitiktine tvarka parenka kompiuterinė programa, siekiant tinkamai įgyvendinti nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principus. Kitos galimybės teismuose skirstyti bylas teisėjams nėra. Šios programos veikimo principus ir tvarką reglamentuoja Bylų skirstymo taisyklės, kurių laikymuisi teismuose yra nustatomos papildomos kontrolės procedūros, atliekami kompleksiniai patikrinimai.“

Teisėjų tarybai buvo svarbi VTEK nuomonė dėl teisėjų viešųjų ir privačių interesų konflikto prevencijos. Susitikimo metu buvo analizuota, ar šiandien teismuose taikomos teisėjų viešųjų ir privačių interesų konflikto prevencijos priemonės yra pakankamos, aptartas prevencijos priemonių efektyvumas.

VTEK vadovas Edmundas Sakalauskas teigė, kad „2018 m. turėjome tik du teisėjus, kurie padarė pažeidimus dėl viešų ir privačių interesų deklaravimo. Šiais metais – vieną. Teismuose didelių problemų nematome, tačiau visada norėtųsi vis geriau ir geriau. Mano manymu, reikia ieškoti visų įmanomų resursų, kaip stiprinti antikorupcinę aplinką teismuose.“

 „Teisėjai, kaip ir bet kurie kiti valstybės tarnautojai, pildo privačių interesų deklaracijas, kurių duomenys yra vieši ir skelbiami VTEK interneto svetainėje. Teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nusišalinti, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo“, – situaciją aiškino R. Gadliauskas.

Pristatydamas šiuo metu teismuose vykdomas antikorupcijos priemones R. Gadliauskas sakė, kad „Teismų antikorupcinė programa Teisėjų tarybos buvo patvirtinta dar 2012 m., siekiant analizuoti korupcijos pasireiškimo tikimybę teismuose. Nors programa patvirtinta prieš kelerius metus, esminiai dalykai yra aktualūs ir pritaikomi šiandien. Vadovaudamiesi šia programa, teismai kiekvienais metais atlieka korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą, jos įgyvendinimo priemonių planus tvirtina ir skelbia savo interneto svetainėse, vykdo teismų darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo stebėseną“, – sakė R. Gadliauskas, papildydamas, kad 2017 m. Nacionalinė teismų administracija atliko papildomą analizę dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo, korupcijos prevencijos priemonių taikymo.

Primename, kad kovo 6 d. Teisėjų tarybos atstovai susitiko su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovais dėl korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo teismų sistemoje. Vasario 22 d. vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje teismų vadovybė inicijavo susitikimą su generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu, teiraudamasi, kada galėtų gauti apibendrintą informaciją, reikalingą identifikuoti galimas rizikas. Teisėjų taryba pabrėžė, kad yra pasirengusi bendradarbiauti, kad tyrimas būtų užbaigtas kaip galima greičiau ir visuomenei būtų pateikti visi atsakymai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt