Penktadienį LRT RADIJO eteryje vyko kandidatų į Klaipėdos rajonus debatai. Antrajame ture čia susirungs šio rajono tarybos narė, konservatorė Rasa Petrauskienė ir Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras, iš pareigų pasitraukęs po skandalo dėl svetimų žemių naudojimo savo reikmėms, „valstietis“ Bronius Markauskas. Per debatus paaiškėjo, kad vienos didžiausių problemų rajone pavyzdžiu būti gali ir patys kandidatai – vaikus jie leidžia į kitos savivaldybės mokyklas.
Pirmasis turas buvo šiek tiek palankesnis B. Markauskui – jis surinko 20,91 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė – 18,36 proc. Iš viso dėl mero posto čia varžėsi 9 kandidatai.
Kalbasi su skirtingais kandidatais
Klaipėdos ir Klaipėdos rajono savivaldybės pastaruoju metu nesusitaria, nes kyla klausimų, ar prie miesto nederėtų prijungti dalies rajono. R. Petrauskienė tokią idėją kritikavo, o B. Markauskas sakė, kad žiūrėtų į tai lanksčiai.
„Svarbiausias momentas kad patys gyventojai turi apsispręsti, kur jie nori būti – ar rajone, ar mieste. Ir turi žinoti visus argumentus, kas pasikeis“, – sakė jis.
Abu kandidatai sutarė dėl vieno – bendrauti Klaipėdos rajono ir miesto savivaldybėms reikia glaudžiau. Štai B. Markauskas sakė, kad apie bendras problemas su kandidatu į gretimos savivaldybės merus Arvydu Vaitkumi (taip pat „valstiečiu“) jau kalbėjosi.
R. Petrauskienė pabrėžė, kad susėsti prie bendro stalo su išrinktu naujuoju Klaipėdos miesto meru bus pirmasis jos darbas, o dabar problemas jau yra aptarusi su esamu ir galimu būsimu meru – Vytautu Grubliausku.
Namai – rajone, mokykla – mieste
Trinties tarp savivaldybių kyla dėl ugdymo įstaigų. Didžioji dalis Klaipėdos priemiesčių gyventojų, kurie faktiškai gyvena rajone, gyvenamąją vietą yra deklaravę Klaipėdoje todėl, kad jų vaikai legaliai galėtų lankyti mokyklą ar darželį mieste. Pasirodo, tokia kasdienybe gyvena ir patys kandidatai į merus.
„Klaipėdos rajonas turi užtikrinti kiekvienam vaikui, kiekvienam mokiniui kokybišką ugdymą arba savo rajone, arba Klaipėdoje, jeigu taip patogiau. Bet ne tokiomis sąlygomis, kai reikia vienas kitą apgaudinėti“, – kalbėjo kandidatė.
R. Petrauskienė atskleidė, kad viena jos dukra mokėsi miesto mokykloje, o kita mokosi iki šiol. Taip, pasak R. Petrauskienės, jos šeimai buvo tiesiog patogiau, nes vyras dirbo Klaipėdoje.
„Dar vienas iš kriterijų – dukra mokosi geroje mokykloje, rajone galbūt tokios net nėra“, – aiškino ji. Kandidatė į merus pasisakė esanti už aukštesnę mokymo kokybę ir kritikavo mažas, jungtines klases turinčias mokyklas.
Klaipėdos rajono gyventojas, pasak jos, neturėtų jaustis kaltas, kad vaikus leidžia į kitos savivaldybės mokyklą: „Jis turėtų tai daryti legaliai.“

Vaiką į miesto mokyklą leidžia ir B. Markauskas. Jis sakė turintis tam geresnį pasiteisinimą – šeima gyvena Triušeliuose (netoli Klaipėdos miesto) ir iki Gargždų, iki Priekulės ar Veiviržėnų, kur yra mokyklos, atstumas yra gerokai didesnis nei iki Klaipėdos. Tačiau jis nesutiko, kad rajone mokymo kokybė yra prastesnė nei mieste: „Pavyzdžiui, į Priekulę vaikai iš Klaipėdos gimnazijų grįžta dėl to, kad tai tikrai yra stipri gimnazija.“
Jis sakė su A. Vaitkumi besikalbėjęs ne tik apie mokyklas ar darželius – taip pat didelė problema yra transporto koridoriai – būtini dar du įvažiavimai: ties Klemiškės kaimu ir ties Aukštakiemiais.
V. Dačkausko valdymo pabaiga
R. Petrauskienė, paklausta, kodėl jai nepavyko laimėti pirmajame ture, sakė, kad dalyvavo daug kandidatų, kurie išskaidė balsus. O B. Markauskas, aiškino, kad nebuvo išrinktas dar pirmajame todėl, kad pirmajame ture dažniausiai būna išrenkami žmonės, kurie merais dirba jau ne pirmus metus.
Jis sakė, kad iki šiol dirbo tarsi nuolatinėje komandiruotėje, todėl atėjo laikas duoklę atiduoti ir šeimai.
Kandidatas atviravo, kad ministro poziciją palikti jam buvo sunku, nes ten jautėsi visiškai savo vietoje. O skandalą, pasak jo, protingi žmonės vertina kritiškai.
Nuo 2003-ųjų Klaipėdos rajono meru buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys Vaclovas Dačkauskas. Jis dalyvavo ir šiuos rinkimuose, bet, surinkęs 11,76 proc. balsų, liko 4-as.
Savivaldos rinkimuose Klaipėdos rajono tarybos 26 mandatus partijos pasidalino taip:
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 5.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 5.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 4.
Visuomeninis rinkimų komitetas „Kuriam kartu“ – 3.
Lietuvos socialdemokratų partija – 3.
Visuomeninis rinkimų komitetas „Klaipėdos rajono žemaičiai” – 2.
Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 2.
Visuomeninis rinkimų komitetas „Bendrai geriau“ – 2.
Parengta pagal specialią LRT RADIJO debatų laidą, kurią vedė Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius.