Klaipėdos mero posto siekiantys kandidatai Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje stojo ginti savo pozicijų. Antrajame rinkimų ture dalyvaujantys dabartinis uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus LRT RADIJO debatuose pristatė savo požiūrį į miestą.
Paklaustas, kokios yra jo politinės pažiūros, A. Vaitkus atsako, kad politinė grupė, kuriai jis priklauso, yra susiformavusi ir turi vertybes, kurios ir taps jo komandos politika.
„Aš girdžiu daug interpretacijų, kad aš kalbu, jog miestas yra didelis ūkis, bet neišgirstama kita dalis, kad kai tu tą ūkį tvarkai, visada susidaro politika, ar tai būtų uostas, ar tai būtų miestas. Skirstant lėšas ir prioritetus iš to bus politika“, – teigia A. Vaitkus.
V. Grubliauskas, nors ir paliko Liberalų sąjūdį, teigia, kad vis dar yra liberalas, tačiau miesto valdymo su ūkiu neasocijuoja.
„Man miestas nėra ūkis, miestas yra klaipėdiečiai. Miesto ir uosto santykiai yra gana savotiški, unikalūs, Lietuvoje uostamiesčio ir panašių situacijų niekur daugiau nėra ir vargu, ar bus ateityje. Tie santykiai, jie iki šiol buvo pakankamai pragmatiški, netgi instituciškai vienas kito atžvilgiu pagarbūs, kai atsirado konstitucinių dokumentų rengimas, bendro miesto plano rengimas, tai ir prasidėjo švelnus nesusikalbėjimas, tam tikros derinimo komplikacijos“, – sako V. Grubliauskas.
A. Vaitkaus teigimu, valdžia, kuri valdo Klaipėdą, jau 20 metų yra nutolusi nuo žmonių: „Jeigu meru bus išrinktas V. Grubliauskas, linkėčiau daugiau pasivaikščioti po miestą ir išgirsti miestiečius. Labai gaila, kad bendrasis miesto planas yra daromas ketverius metus, nes aš žinau, kiek į Klaipėdą galėtų ateiti investicijų, jeigu viskas būtų vykdoma, kaip Kaune, Druskininkuose ar Palangoje.“
V. Grubliauskas, reaguodamas į dabartinę Klaipėdos uosto situaciją, teigia, kad karo tarp miesto ir uosto negali būti, tačiau plėtros per socialinius ir infrastruktūrinius aspektus mieste kandidatas į merus taip pat nepalaiko. Jo aiškinimu, ne centrinė valdžia suteikia daugiau galios uostui, bet įstatymų leidėjai. V. Grubliausko manymu, jeigu vienas dokumentas yra aukščiau kito, tai viskas bus daroma pagal tai, kaip panorės valdžia, o ne gyventojai.
„Tokiai invazijai aš niekada nepritarsiu, nepriklausomai, ar būsiu meru, ar paprastu tarybos nariu. Plėtra neturi sukelti diskomforto miestiečiams. Jeigu plėtrą numato valstybė ir pripažįsta šį projektą valstybinės svarbos objektu, tada visų šių klausimų sprendimas turi būti rastas ir priimtas valstybinės svarbos sprendimas. Klaipėda yra galimų bendrų planų suderinimas, tai nėra dviejų lygiaverčių dokumentų dėjimas ant stalo“, – komentuoja V. Grubliauskas.
Vertindamas Klaipėdos gyventojų nusiskundimus dėl įmonės „Klasco“, A. Vaitkus paaiškina, kad Klaipėdos uosto įstatyme nurodyta, jog uosto direkcija neturi teisės kištis į privačių kompanijų, veikiančių uosto teritorijoje, veiklą, tačiau, būdamas meru, šią situaciją jis pakeistų.
„Savivaldos įstatyme parašyta, kad viena iš svarbių miesto funkcijų yra ekologinės situacijos užtikrinimas ir aš galvoju, kad būtent meras gali labai aiškiai konsoliduoti visas pajėgas, visas aplinkos apaugos agentūras ir visuomenės sveikatos centrą, kuris turėtų kontroliuoti ir bausti“, – akcentuoja A. Vaitkus.
V. Grubliauskas, pastatydamas save į uosto direktoriaus poziciją, sako, kad visų pirma inicijuotų teisinius aktus, suteikiančius administracijos vadovui lemiamą balsą dėl minėtų krovinių.
„Siūlyčiau A. Vaitkui įdėmiau paskaityti savivaldos įstatymą, kas ir už ką yra atsakingas savivaldoje, kokios yra mero funkcijos ir galios“, – pabrėžia V. Grubliauskas.
Pasak V. Grubliausko, Klaipėdos savivaldybėje turi atsirasti naujas požiūris į vystomus projektus, kurie užtikrintų ne tik gyventojų, bet ir gamtos gerovę.
„Aš nekaltinu uosto dėl kietųjų dalelių susidarymo. Šis procesas yra susidedantis iš daug kitų komponentų, o ir kiti miestai gerokai viršija daugiau šių dalelių. Didysis šaltinis, iš kurio tai susidaro, yra sunkusis transportas“, – sako V. Grubliauskas.
