Lietuvoje

2019.03.08 08:55

„MG Baltic“ teisme liudijusi Šimonytė: buvo jaučiamas nenoras priimti vartojimo kreditų įstatymo pataisas

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.03.08 08:55

Vilniaus apygardos teismas tęsia vadinamosios „MG Baltic“ bylos nagrinėjimą. Penktadienio posėdyje liudijo buvusi Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, Seimo narė Ingrida Šimonytė. Šiuo metu prezidento posto siekianti I. Šimonytė teisme liudijo apie vartojimo kreditų įstatymo pataisas.

Politikė kalbėjo, kad 2013-aisiais, kai Lietuvos bankas perėmė vartojimo kreditų rinkos priežiūrą, pastebėjo, kad rinkoje vyksta nepageidautini procesai, kuriuos lėmė spartus rinkos augimas ir kurie nebuvo pozityvūs.

„Matėme imamų kreditų augimą, matėme, kad imami kreditai padengti kitiems kreditams, matėme, kad jauni žmonės labai ima kreditus. Mūsų, kaip priežiūros institucijos, pareiga buvo įspėti valdžią apie vykstančius procesus. <...> Žmonės prarasdavo turtą, šeimas ir kartais netgi gyvybę dėl įsiskolinimų ir tada visą laiką sugrįždavo klausimas į banką, kodėl nieko nedarome“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Tuomet buvo parengta ir Seimui bei Finansų ministerijai perduotas įstatymo pataisų paketas, kurios, anot politikės, turėtų padėti pataisyti padėtį rinkoje. Tačiau, jos teigimu, iš valdžios institucijų atsako nebuvo gauta. Tik po metų Seime buvo suburta darbo grupė, kuriai vadovavo Bronius Bradauskas, joje taip pat dirbo Andrius Palionis, Vytautas Gapšys, finansų ministerijos atstovai. I. Šimonytė kalbėjo, kad buvo jaučiama, jog Seime tvyro nenoras, kad įstatymo projektas būtų priimtas, bet kas to siekė, politikė neįvardijo, bet darbo grupei vadovavęs B. Bradauskas, anot I. Šimonytės, išlaikė blaivų santykį su problema.

Pasak jos, įstatymo pataisos kurį laiką „voliojosi“ Seime, jų nebuvo skubama ne tik priimti, bet, apskritai, svarstyti.  Kaip kalbėjo politikė, tuo metu dirbusi Lietuvos banko valdyboje, nuolat buvo jaučiama rinkos dalyvių ranka, bandymai procesą stabdyti, klampinti. Tačiau buvo ir tokių, kurie atvirai kalbėjo, kad sugriežtinimai rinkoje yra būtini. 

„Pasiūlymas buvo keičiamas, tame nėra nieko nenatūralaus. <...> Mes sutikome, kad kažkokias nuostatas galima keisti, bet viena nuostata buvo esminė, dėl jos vyko kova, tai yra, kad kredito įmonė turi įsitikinti, kad klientas yra mokus ir galės skolą grąžinti. Tai buvo principinė nuostata“, – teisme liudijo I. Šimonytė.

Dar prieš teismo posėdį ji socialiniame tinkle rašė, kad greitųjų kreditų verslas pasižymėjo didele grąža ir tai leido šia veikla besivertusioms įmonėms būtų stambioms reklamų užsakovėms. Pasak jos, tai galėjo būti priežastis, kodėl problema dėl greitųjų kreditų plėtros nebūtų eskaluojama viešumoje, nebuvo aptariama ir informacija apie Seime įstrigusias įstatymo pataisas. 

„Kai jau darbo grupė savo darbą pagaliau baigė, projektą tarsi šėtonas apsėdo. Patekęs į darbotvarkę, jis paslaptingai iš jos dingdavo. Vėl patekęs, dingdavo ir vėl. Pataisos dygo kaip grybai po lietaus. Už greitųjų kreditų benrovių atskomybės tikrinti skolininkų sumažinimą buvo kautasi iki paskutinio kraujo lašo (džiaugiuosi, kad nesėkmingai, nes čia ir buvo esmių esmė). Dabar jau daugiau žinome apie tai, kodėl ir kaip tai vyko, bet nepavyko“, – rašė I. Šimonytė.

Ko buvo siekiama Š. Gustainio pataisomis?

Vienas iš bylos epizodų yra susijęs su kaltinamojo Šarūno Gustainio pateiktomis pataisomis. Dar būdamas Seimo nariu jis pateikė Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, kurios Seimas priiminėjo 2015-ųjų lapkritį, nors du kartus jas svarstęs Biudžeto ir finansų komitetas abu kartus jas atmetė.

Nors R. Kurlianskis ir teigė, kad neturėjo interesų vartojimo kreditų srityje, tačiau, kaip liudijo I. Šimonytė, kredito bendrovės buvo vieni didžiausių reklamos užsakovų. R. Kurlianskis rūpinosi „MG Baltic“ priklausančiomis žiniasklaidos priemonėmis, kuriose ir būdavo perkama reklama.

Kaip žurnalistams sakė byloje liudijusi I. Šimonytė, Š. Gustainio parengtų pataisų tekstas iš esmės sutapo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos siūlymais. Tačiau darbo grupė jų nepriėmė, nors, pasak jos, Š. Gustainis buvo itin suinteresuotas, kad būtų priimtos pataisos, kuriose buvo kalbama apie kredito gavėjų vertinimą.

Lietuvos banko siūlymais prašančiųjų kredito mokumas ne tik turėjo būti tikrinamas, bet vartojimo kredito įmonės turėjo įrodyti, kad tokį tikrinimą atliko. Tai, pasak I. Šimonytės, neleido kreditų dalinti greitai ir bet kam, kas paprašė.

„Skolinimasis tik atrodė labai pigus, nes tas manipuliavimas informacija buvo pakankamai didelis. Reklamos reikalavimai taip pat buvo sugriežtinti, kad informacija ir kaina būtų paskelta, visi administravimo mokesčiai, palūkanos, nes kainos elementų yra labai daug – palūkanas gali parodyti nulį reklamoje, o iš tikro, kai suskaičiuoji, ką turi sumokėti, kad tą kreditą gautum, tai tas nulis tampa 150“, – komentavo I. Šimonytė.

Tuo metu Š. Gustainio pateiktos pataisos būtų iš esmės palikusios galioti jau buvusią tvarką, kai pajamų vertinimas žmogaus, norinčio imti greitąjį kreditą praktiškai nebuvo atliekamas.

Byloje – aštuoni kaltinamieji

Kaltinimai politinės korupcijos byloje pareikšti buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui, buvusiems jo partijos kolegoms Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui, buvusiam Darbo partijos nariui Vytautui Gapšiui. Taip pat juridiniams asmenis – Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui bei koncernui „MG Baltic“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt