Lietuvos gydymo įstaigos dabar kur kas geriau nei anksčiau apsirūpinusios kompiuteriniais tomografais ir magnetinio rezonanso įranga, šiems tyrimams apmokėti valstybė skiria vis daugiau milijonų, tačiau laukiančiųjų eilės nesumažėjo. Ir, regis, nemažės.
Lietuvos gydymo įstaigos dabar kur kas geriau nei anksčiau apsirūpinusios kompiuteriniais tomografais ir magnetinio rezonanso įranga, šiems tyrimams apmokėti valstybė skiria vis daugiau milijonų, tačiau laukiančiųjų eilės nesumažėjo. Ir, regis, nemažės, rašo „Lietuvos žinios“.
Pasidomėti situacija paskatino Vilgirdo Davidonio iš Balninkų (Molėtų r.) skambutis. Vyras guodėsi, kad gydytojo skirtą magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą gaus praėjus dviem mėnesiams nuo tada, kai kreipėsi į medikus.
71 metų molėtiškiui netikėtai suskaudo dešinį kelį. Su šeimos gydytojos siuntimu jis kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL). Konsultuojantis gydytojas įtarė menisko plyšimą ir parašė siuntimą atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Ši gydymo įstaiga neturi magnetinio rezonanso įrenginio, tad medikas rekomendavo registruotis tame pačiame pastate patalpas nuomojančioje UAB „Medea diagnostika“.
Užsirašyti išsitirti V. Davidoniui pasisekė tik po mėnesio. „Nors greitai jau bus du mėnesiai, kai prasidėjo skausmai, lig šiol negaliu gauti profesionalaus atsakymo, kas man yra. Labai apmaudu dėl tokio vilkinimo. Negalima šitaip stumdyti žmonių“, – piktinosi skausmus vaistais malšinantis pacientas.
Paklaustas, ar nebandė ieškoti kitos įstaigos, kur tyrimas būtų atliktas greičiau, LŽ pašnekovas teigė tuo nesidomėjęs. Pasak V. Davidonio, jam svarbiausia, kad tyrimas būtų atliktas kokybiškai, tad pasikliovė konsultuojančio mediko patarimu dėl „Medea diagnostika“.
Palaukti – normalu
Bendrovė „Medea diagnostika“ teikia paslaugas ne tik RVUL, bet ir Vilniaus Santariškių klinikų Centro filialo, Šiaulių apskrities ligoninės, Panevėžio apskrities ligoninės bei miesto poliklinikos,
Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Druskininkų pacientams.
Paskambinus į RVUL įsikūrusį padalinį, jo registratorė informavo, kad išsitirti kompiuteriniu tomografu čia būtų galima ir tą pačią dieną, o magnetinio rezonanso tyrimo reikėtų laukti mėnesį. Pasak „Medea diagnostikos“ atstovės, Šiauliuose ir Panevėžyje šio tyrimo tektų laukti panašų laiką.
RVUL atstovės spaudai Vandos Grigaliūnienės teigimu, į LŽ kreipęsis pacientas neturėtų skųstis dėl tyrimo prieinamumo. Anot jos, laukti mėnesį yra normalu.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Radiologijos ir branduolinės medicinos centras taip pat tiria pacientus, kurie kreipiasi dėl menisko problemų.
„Jei žmogui reikia skubaus gydymo, jis turi būti guldomas į ligoninę, o jei liga lėtinė, jau ir taip ilgai sergantis pacientas gali dar šiek tiek palaukti tyrimo, nes per tą laiką niekas nepasikeis“, – teigė šio centro vadovė Jūratė Dementavičienė.
Pasak medikės, žmonės kenčia metų metus, bet kai pagaliau kreipiasi į gydytojus ir sužino, kad reikia išsitirti, dar vieno mėnesio nebegali laukti. „Tad čia yra ir psichologinė problema. Kita vertus, pacientų pasipiktinimas, kad negali greitai gauti reikiamo tyrimo, žmogiškai visai suprantamas. Ir mums, medikams, būna pikta, kai tampame pacientais ir reikia laukti eilėje. Tačiau šioje srityje yra organizacinių ir ekonominių problemų, kurias ne visada galima išspręsti“, – sakė J. Dementavičienė.
Universitetinėje ligoninėje – kitaip
Pasak radiologės, laukiančiųjų kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimų eilės VUL SK labai banguoja, ir tai priklauso nuo daugelio priežasčių. Tarkim, pastaruoju metu klinikose vyksta remontas, dėl to uždaromi tyrimų kabinetai ir koreguojamos eilės.
Į universitetines ligonines patenka pacientai dėl rimčiausių ligų, daugeliui jų reikia sudėtingų tyrimų, tad eilės šiose įstaigose yra natūralus dalykas.
Stacionaro ligoniams beveik nereikia laukti, o ambulatorinių pacientų patekimas išsitirti yra ribojamas. Vis dėlto tirtis kompiuteriniu tomografu VUL SK jie būtų galėję jau po savaitės ar dešimties dienų, o magnetinio rezonanso tomografu – po mėnesio ar pusantro. Jei pastarajam tyrimui reikės specialių priemonių ar pasiruošimo, gali tekti laukti ir kelis mėnesius.
„Kartais žmonės klysta manydami, kad šiems sudėtingiems tyrimams pakaks šeimos gydytojo siuntimo. Norėdami išsitirti jie būtinai turi apsilankyti pas mūsų specialistą, pavyzdžiui, ortopedą ar neurologą, ir gauti jo siuntimą“, – komentavo J. Dementavičienė.
VUL SK išsitirti galima ir mokamai, bet tai negarantuoja, kad tyrimas bus atliktas nedelsiant.
Daugiau ir geriau
Bet kodėl dabar, kai įstaigos daug geriau apsirūpinusios aparatūra, eilės išsitirti nesumažėjo?
„Taip yra dėl to, kad didėja tyrimų poreikis ir galimybės. Dabar jau daugelyje medicinos sričių neapsieinama be kompiuterinio tomografo ir magnetinio rezonanso, o šie tyrimai tapo gerokai tobulesni nei prieš dešimt ar net penkerius metus. Sakysim, anksčiau buvo galima tirti tik stabilius organus, o dabar tiriamos kraujagyslės ir net širdies vainikinės arterijos. Didėjant paslaugų spektrui, daugėja ir pacientų“, – aiškino J. Dementavičienė, kuri yra ir Lietuvos radiologų asociacijos prezidentė.
Pasak pašnekovės, galbūt pasitaiko atvejų, kad tie tyrimai atliekami nepakankamai pagrįstai, gal būtų galima kai kurių atsisakyti, ir eilės tada kiek apmažėtų. „Bet labai sunku „pasverti“ tą reikalingumą, nes medicina nėra vien tik juoda ar balta. Vis dėlto niekada nebus taip, kad tokia brangi aparatūra stovėtų nenaudojama ir tik lauktų pasirodančio paciento. Juolab kad šios srities specialistų Lietuvoje nėra per daug“, – teigė asociacijos prezidentė.
Daugiau tyrimų – nuostolingiau
Ilgėliau laukti tenka ir tada, kai žmogus nori patekti pas konkretų specialistą. Universitetinių klinikų radiologai dabar specializuojasi: pavyzdžiui, vienas yra labiau patyręs diagnozuoti neurologines, kitas – sąnarių ligas.
Pasak J. Dementavičienės, sudėtingų tyrimų laukiančiųjų eilės yra ir kitose Europos valstybėse bei JAV. Jungtinėse Valstijose išsitirti dėl sąnario uždegimo gali tekti laukti ir pusantro mėnesio. „Lietuvoje sudėtingų tyrimų nereikia laukti ilgiau nei kitur Europoje“, – pažymėjo radiologė.
Tačiau Lietuvos apsirūpinimas kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso įranga yra net geresnis nei Europos vidurkis, o pranašumų, regis, nematyti.
J. Dementavičienės teigimu, daug kas priklauso ir nuo ligonių kasų finansavimo. Pasak medikų, dabartiniai tyrimų įkainiai neatitinka realių išlaidų. Be to, kuo intensyviau naudojama aparatūra, tuo greičiau ji susidėvi. Keisti detales labai brangu, todėl dažnas įrangos naudojimas neatsiperka.
VUL SK turimi aparatai dirba ištisą parą, nes čia atliekami skubios pagalbos tyrimai. Klinikoms privalu juos daryti, o rajonų gydymo įstaigos gali labiau juos riboti.
„Kita vertus, vien nuo aparatų skaičiaus nepriklauso tai, kiek pacientų jie ištirs. Viena įranga yra galingesnė ir dirba greičiau, kita – lėčiau. Kitas dalykas, kad ne visos įstaigos turi lėšų įsteigti daugiau radiologų etatų“, – komentavo J. Dementavičienė.
Bet kodėl valstybėse, turinčiose mažiau aparatų tam tikram gyventojų skaičiui, tyrimų atliekama daugiau?
Pasak J. Dementavičienės, tai labai susiję su šalies ekonomine situacija. „Brangių tyrimų, atliekamų Lietuvoje, apmokėjimas priklauso nuo jų skaičiaus. Ligonių kasos jiems skiria fiksuotą pinigų sumą. Kuo daugiau atliekama tyrimų, tuo didesnis nuostolis“, – aiškino pašnekovė.
Tikisi, kad eilės trumpės
„Galbūt galėtume dirbti ir daugiau, bet tam neužtektų specialistų. Be to, tiek tyrimų nebūtų apmokėta ligonių kasų“, – pritarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMU) Kauno klinikų Radiologijos klinikos vadovas prof. Algidas Basevičius.
Šiuo metu planine tvarka atliekamos kompiuterinės tomografijos LSMU Kauno klinikose reikia laukti iki keleto mėnesių, o magnetinio rezonanso tyrimo – nuo kelių savaičių iki metų. Tai priklauso nuo ligos pobūdžio.
Nenorintys ilgai laukti LSMU Kauno klinikose gali prašyti tirtis komercine tvarka, prieš darbo valandas ar po jų.
Magnetinio rezonanso tyrimo ilgiau dažniausiai laukia ligoniai dėl sąnarių ar neurologinių problemų.
Greičiau atliekamo tyrimo magnetiniu rezonansu paprastai prireikia Neurochirurgijos klinikos pacientams, atvykstantiems iš visos Lietuvos. Kai atvejis skubus, pacientai tiriami iš karto, juos stebintys specialistai gali pagreitinti tyrimą ligoniui, kuriam labiau reikia, o eilėje palikti tą, kurio būklė leidžia laukti.
Kartais gydytojai baiminasi, kad jų pacientai kompiuterinės tomografijos tyrimo metu gaus apšvitą, tad registruoja juos į mažiau žalingą magnetinį rezonansą. Dėl šios priežasties eilės taip pat ilgėja.
Iki šių metų rugsėjo LSMU Kauno klinikos turėjo tik vieną galingą magnetinio rezonanso aparatą. Kitas buvo silpnas, iš esmės tinkamas tik sąnariams tirti. „Dabar, kai pasistatėme du aparatus, manome, kad eilės pradės mažėti“, – vylėsi A. Basevičius.
Du LSMU Kauno klinikų „magnetai“ šiuo metu dirba nuo 8 val. ryto iki 8 val. vakaro, ligoniai tiriami kas valandą, tad, Radiologijos klinikos vadovo teigimu, turima įranga visiškai išnaudojama. Vienas kompiuterinių tomografų čia dirba visą parą.
Tyrimų vis daugiau
LSMU Radiologijos klinikoje sudėtingų tyrimų atliekama vis daugiau. Magnetinio rezonanso tyrimų kasmet padaroma po 100–200 daugiau, kompiuterinės tomografijos – net po kelis tūkstančius daugiau.
„Prieš 5 metus atlikome 20 tūkst. tyrimų per metus, o dabar – po 22–24 tūkstančius. Besikreipiančių į mūsų klinikas ligonių labai padaugėjo, tad ir tiriame daugiau, dėl to ir eilės nemažėja. Visame pasaulyje eilės egzistuoja, nes daugėja atliekamų tyrimų, ilgėja sąrašas ligų, kuriomis sergantiesiems reikalingi sudėtingi radiologiniai tyrimai“, – aiškino profesorius.
LŽ duomenimis, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimo tektų laukti apie mėnesį.
Brangiau, bet greičiau
Labai skubantiems ir turintiems pakankamai lėšų patariama kreiptis į privačias gydymo įstaigas. Štai, tarkim, sostinėje įsikūrusiame Medicinos diagnostikos ir gydymo centre sąnarių ir stuburo magnetinio rezonanso tyrimą galima atlikti jau po keleto dienų nuo kreipimosi, o kitais atvejais gali tekti laukti savaitę ar dvi. Tyrimas su gydytojo siuntimu kainuoja 175–380 litų. Kompiuterinę tomografiją galima atlikti kone tą pačią dieną. Su gydytojo siuntimu tai kainuos 97–300 litų. UAB „Medea diagnostika“ mokamas magnetinio rezonanso tyrimas su įrašymu į kompiuterinę laikmeną kainuoja 320 litų.
Eilės sostinės įstaigose, atliekančiose minėtus tyrimus, skelbiamos Vilniaus teritorinės ligonių kasos interneto svetainėje www.vilniaustlk.lt
Išlaidos brangiems tyrimams ir procedūroms (Valstybinės ligonių kasos duomenys)
Metai Faktas (mln. litų)
2001 – 41,0
2002 – 50,0
2003 – 59,0
2004 – 67,3
2005 – 82,1
2006 – 102,8
2007 – 141,9
2008 – 202,1
2009 – 195,1
2010 – 203,0
2011 – 230,4
2012 metais daliai brangių tyrimų ir procedūrų skirta 106,2 mln. litų, o kitai daliai įkainis įtrauktas į bazinę paslaugos kainą. Numatoma, kad bendra suma bus ne mažesnė nei pernai ar net didesnė.
Tyrimų daugėja (Valstybinės ligonių kasos duomenys)
2010 metais kompiuterinės tomografijos tyrimų buvo suteikta 181,3 tūkst., magnetinio rezonanso (iki 1 teslos magnetinio lauko stiprumo) tyrimų – 21 tūkst., o magnetinio rezonanso (1 teslos ir daugiau magnetinio lauko stiprumo) tyrimų – 38,2 tūkstančio.
2011 metais kompiuterinės tomografijos tyrimų buvo suteikta 204,3 tūkst., magnetinio rezonanso (iki 1 teslos magnetinio lauko stiprumo) tyrimų – 23,5 tūkst., o magnetinio rezonanso (1 teslos ir daugiau magnetinio lauko stiprumo) tyrimų – 45,9 tūkstančio.
Gerai apsirūpinę
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 61 kompiuterinis tomografas ir 24 magnetinio rezonanso aparatai. Magnetinio rezonanso tyrimą galima atlikti ne tik trijuose didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje. Įranga skiriasi galingumu, tyrimų spektru, atlikimu.
