Lietuvoje

2019.03.08 13:37

Nupasakojo neįgalius vaikus auginančių tėvų patirtį: kenčia ne dėl negalios, o dėl valstybės požiūrio

Pagalbos, reikalingos negalią turintiems vaikams, pavyzdžiui, dienos centrų ar asmeninių asistentų, Lietuvoje nėra, taip LRT RADIJUI sako fondo „Algojimas“ vadovė Aušra Stančikienė. Jos teigimu, tėvai, auginantys specialių poreikių turinčias atžalas, kenčia ne dėl vaiko negalios, bet dėl valstybės požiūrio.

Nevyriausybinės organizacijos sako, kad ir dabar, kai Lietuvoje vyksta vaiko teisių apsaugos ir socialinių paslaugų reformos, negalią turintys vaikai ir jų tėvai yra ta visuomenės grupė, į kurią kreipiama per mažai dėmesio. Nevyriausybininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje yra daugiau nei 40 tūkst. šeimų, auginančių vaikus, kuriems nustatytas neįgalumas. Pasak organizacijų, vien šių šeimų skyrybų statistika, kad keturios šeimos iš šešių, išgirdusios vaiko diagnozę, išsiskiria, rodo, kad jos gauna per mažai psichologinės pagalbos.

Anot A. Stančikienės, šeimų, kurios augina negalią turinčius vaikus ir ypač gyvena atokiau didmiesčių, kasdienybė yra tyli ir vargana. Jos teigimu, vaiko teisių apsaugos pertvarkoje negalią turintys vaikai nėra tas objektas, kuriam skiriama pagalba, nes tokiems vaikams reikalingos paslaugos įstatyme nėra numatytos.

„Reikalingų paslaugų, pavyzdžiui, dienos centrų, kas yra svarbu ir būtina negalią turintiems vaikams, nėra. Dienos centrai yra visiems neįgaliesiems su suaugusiais kartu, tai atskirai dienos centrų Lietuvoje negalią turintiems vaikams vienetai [...]. Ypač reikalingas asmeninis asistentas vaikams, tai šios paslaugos taip pat nėra, jis gali būti skiriamas tik nuo brandaus amžiaus. Apmaudu, kad vaikai kalbėti negali, o tėvai labai kenčia ne dėl vaiko negalios, bet dėl valstybės požiūrio“, – akcentuoja A. Stančikienė.

Du vaikus su negalia auginanti mama Aidara teigia, kad paramos labai trūksta: vaikams, turintiems negalią, nesuteikiama galimybė mokytis ugdymo įstaigose, kas lemia didelę specialius poreikius turinčių vaikų socialinę atskirtį.

„Mokantis namuose vaikui nelieka jokios adaptacijos, nes mokyklose nėra galimybės mokytis. Tik mokytojos dėka, kai mokiniai išeina į kitas pamokas, mes turime galimybę 1–2 pamokoms atvežti vaiką į mokyklą, tai čia tik dėl mokytojos gerumo, o taip tai tik namuose“, – sako du vaikus su negalia auginanti mama.

Aidaros teigimu, mamos, auginančios specialius poreikius turinčius vaikus, paprastai turi darbus ir neturi, kur savo atžalų palikti, nes niekas su negalią turinčiais vaikais nedirba. 

„Jokių socialinių pašalpų negauname, tik neįgalumą, o su specialius poreikius turinčiais vaikai niekas nedirba. Nėra jokio atokvėpio, jokios pagalbos. Negalią turintys vaikai nėra niekur priimami, didesniems vaikams popamokinės veiklos taip pat nėra, užsiimti su jais visiškai niekas neapsiima“, – tvirtina Aidara.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjos neįgaliųjų klausimais Eglės Čaplikienės aiškinimu, šeimoms, kurios augina negalią turinčius vaikus, trūksta informacijos, paslaugų ir psichosocialinės pagalbos, dėl ko iškyla problemos, susijusios su integruoto ugdymo nebuvimu ir nežinojimu, kur žmogui kreiptis. Jos teigimu, problemos, susijusios su tokių šeimų atskirtimi, sprendžiamos.

„Veikia tėvų linija, kur galima konsultuotis, taip pat yra vykdomas projektas per savivaldybes apie kompleksiškai teikiamas paslaugas, kur teikiama psichosocialinė pagalba, taip pat nevyriausybinės organizacijos, kurios veikia šeimos gerovės srityje – atrodo lyg ir tų paslaugų yra, bet kartais žmogus prie jų neprieina [...]. Dabartiniame vaikų teisių apsaugos įstatyme tikrai nebus išskirtos šeimos, kurių vaikas turi negalią“, – pabrėžia E. Čaplikienė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.