Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos dalis pastaraisiais metais kiek sumažėjo, tačiau šis rodiklis ir toliau išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), rodo „Visa Europe“ ir Linco universiteto (Austrija) mokslininko tyrimas.
Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos dalis pastaraisiais metais kiek sumažėjo, tačiau šis rodiklis ir toliau išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), rodo „Visa Europe“ ir Linco universiteto (Austrija) mokslininko tyrimas.
Tyrimo duomenimis, kuriuos skelbia portalas atkearney.co, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis pernai sudarė 28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 0,5 procentinio punkto mažiau nei 2012 metais ir 1 procentiniu punktu mažiau nei 2011-aisiais.
Estijoje šešėlinė ekonomika pernai sudarė 27,6 proc. BVP, Latvijoje – 25,5 proc. BVP, arba po 0,6 punkto mažiau nei 2012 metais ir po 1 punktą mažiau nei 2011 metais.
Didžiausia šešėlinis ekonomikos dalis ES pernai buvo Bulgarijoje – ji sudarė 31,2 proc. BVP. Kiek mažesnis šis rodiklis buvo Rumunijoje ir Kipre – atitinkamai 28,4 ir 25,2 proc. BVP, kitose ES šalyse – mažiau kaip po 25 procentus.
Visoje ES šešėlinė ekonomika pernai sudarė 18,4 proc. BVP – 0,5 punkto mažiau nei 2012 metais.
Tyrimą atliko „Visa Europe“ ir Linco universiteto ekonomikos profesorius Friedrichas Schneideris.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
