Lietuvoje

2019.03.05 00:05

Politikai pastebi: jei meras darbštus, žmonės balsuos net ir už prasikaltusį

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.03.05 00:05

Lietuvoje nusistovi tradicija, kai dirbančiam merui mandatas suteikiamas net ir tuo atveju, jeigu jis „teistas už gerus darbus“, LRT TELEVIZIJOS laidoje sako konservatorius Gabrielius Landsbergis. Anot socialdemokrato Gintauto Palucko, žmonės taip pat labiau ima vertinti į vietos problemas susikoncentravusius politikus – jeigu politikas ir teistas, bet jam labiau rūpi vietos reikalai, o ne nacionalinio lygio politika, jis labiau patraukia rinkėjų akį.

Po savivaldos rinkimų didžiuosiuose miestuose į antrą turą iškopė arba iš karto mero kėdę iškovojo komitetai, o partijos neretai liko užnugaryje. Kaip teigia liberalas Eugenijus Gentvilas, tai neturėtų stebinti, nes tris miestus partijos komitetams pralaimėjo ir 2015 m. savivaldos rinkimuose.

„Įdomu, kad politinės partijos nė vienas žmogus net į antrąjį turą nepateko Panevėžyje, nė vienas – Šiauliuose, antrą vietą taip pat užėmė komiteto atstovas. Kaip aš šiandien pajuokavau, lietuvybę XIX a. išgelbėjo lietuviškas kaimas, tai dabar politinės partijos turi atramą kaimiškuose rajonuose, o didmiesčiuose atramos lyg ir nėra“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje sako E. Gentvilas.

Atkreipus dėmesį, kad į antrąjį turą Vilniuje iškopė ne komitetui, o  partijai priklausantis Artūras Zuokas, o Klaipėdoje į antrąjį turą patekęs Klaipėdos uosto direktorius Arvydas Vaitkus yra „valstiečių“ iškeltas kandidatas, E. Gentvilas tvirtina, kad šie atvejai vis dėlto nėra tokie, kokie būdingi tradicinėms partijoms.

„Pasižiūrėkime, kai kalbama apie Klaipėdą, Vaitkaus „valstiečių“ partiją – ten nė vieno, atrodo, jūsų partijai priklausančio nėra arba tai yra mažuma. [...] Mano manymu, tai nėra tipiškas partinis sąrašas, „valstiečių“ sąrašas Klaipėdoje. Kaip ir Zuoko partijos sąrašas nėra tipinis partinis sąrašas, kaip ir visa Zuoko partija“, – tvirtina E. Gentvilas.

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis laikosi pozicijos, kad ir rinkimuose į Seimą didelė dalis su partija kandidatavusių žmonių nebuvo jos nariai.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis atkreipia dėmesį – savivaldos rinkimų situacija vis dėlto skiriasi, nes, pavyzdžiui, A. Vaitkus yra buvęs socialdemokratų nariu, o R. Šimašius – Liberalų sąjūdžio, nuo kurio atsiskyrė po kilusio korupcijos skandalo.

„Dar kartą sakau – kaip gali prisiimti atsakomybę? Šimašiui nepatiks komitetas ir jis po pusės metų sakys – ne, aš dabar kuriu kitą komitetą. Kas perims tas pareigas?“ – svarsto R. Žemaitaitis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis atkreipia dėmesį ir į kitą tendenciją – visuose minėtuose miestuose didžiausią pasitikėjimo mandatą gavo būtent esami merai.

„Tai reiškia, kad matome tą pačią tendenciją – jeigu imtume miestus, kuriuose TS-LKD merai buvo stiprūs per paskutinę kadenciją, jie dauguma išlaiko stipriausią mandatą ir dabar. Manau, kiti kolegos pasakytų labai panašius dalykus. Tai reiškia, kad Lietuvoje nusistovi tradicija, kad dirbančio mero, net jeigu jis su antrankiais, net jeigu jis „teistas už gerus darbus“, vis tiek mandatas suteikiamas“, – pabrėžia G. Landsbergis.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas antrina – jų partijos kandidatų situacija taip pat nėra blizganti, nes rinkimuose juos išstūmė ankstesnių merų atlikti darbai: „Jeigu žmonės vertina atliktus darbus, jie už tuos merus balsuoja. Socialdemokratų situacija irgi didžiuosiuose miestuose, švelniai tariant, nėra blizganti. Reikia pripažinti, kad buvome išstumti gerų ir nemenkos apimties merų darbų.“

Jis vardija – Kaune iš savivaldos ir merų rinkimų buvo išstumti visi Visvaldo Matijošaičio konkurentai, Vilniuje ir Klaipėdoje įvyko rokiruotės, o Šiauliuose meras savo palaikymą patrigubino.

„Galima daryti išvadą, kad didžiuosiuose miestuose politika tampa vietine, lokalizuota. Mes dalyvavome merų rinkimuose: aš, Naglis ir rikiuojamės kandidatų sąrašo viduryje su labai kukliais pasirodymais. Tie kandidatai į merus, kurie realiai neturi nacionalinių ambicijų ar partijų, t. y. R. Šimašius, Artūras Visockas, netgi V. Matijošaitis, konsoliduoja tuos žmones, kurie, matyt, nelabai mėgsta partijas ir nori lokalios politikos, t. y. kad galėtų pačiupinėti, pasiekti“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje sako G. Paluckas.

R. Karbausio vertinimu, tai yra paprastas atsakymas – žmonės įvertina merų įdėtas pastangas, mato jų atliekamus darbus: „Žmones, kurie koncentruojasi į savo savivaldybę, į darbus, kuriuos reikia padaryti toje savivaldybėje, kaip sakiau, dirba kaip idėjų fabrikas, kaip sprendimų generatorius, tai žmonės mato. Kaunas per ketverius metus pamatė tai, ko nematė dešimtmečius ir todėl jis dabar balsavo taip, kaip balsavo.“

G. Lansbergio teigimu, tai vis tiek neatsako į klausimą, ką daryti, kai imama painioti viešus ir privačius interesus, nes į politiką ateina verslo atstovai: „Ką daryti, kai iš verslo į lokalią politiką atėję žmonės staiga pradeda painioti savus interesus ir valstybės interesus, viešą interesą ir savo kišenę. Kas tada nutinka? Tada turime problemų: antrankiai, STT tyrimai, FNTT, visa kita, o atsakomybės nėra. Čia yra bėda.“

E. Gentvilo nuomone, nuo tokių atvejų apsaugotų didesnė atskaitomybė, tačiau komitetai jos turi mažiau nei partijos. Kaip tvirtina visi laidos dalyviai, priklausymas politinei partijai garantuotų, kad politikas elgsis atsakingiau.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.