Lietuvoje

2019.03.04 22:05

Remigijus Šimašius: rinkimus laimėjo ne komitetai, o partijos

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.03.04 22:05

Vilniaus mero rinkimuose antrajame ture, kaip ir prieš 4 metus, susitiks Remigijus Šimašius ir Artūras Zuokas. Čia netikėtumų nėra, netikėtumas liko trečioje vietoje – Viktoras Uspaskichas su beveik 11 proc. balsų. Su R. Šimašiumi, gavusiu 37,30 proc. balsų, ir A. Zuoku, surinkusiu 22,7 proc. balsų, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalbėjosi žurnalistė Rita Miliūtė.

– Abu gavote maždaug 4 proc. daugiau negu prieš 4 metus. Abu propaguojate liberalias vertybes ir vadinatės liberalais. Abu dėl būsimos koalicijos kalbėjote su tais pačiais – su Darbo partija, su Lenkų rinkimų akcija ir su „valstiečiais“, bet ne vienas su kitu – kodėl?

R. Šimašius: Vieni idėjas propaguoja, o kiti praktikuoja. Aš esu linkęs ne žodžiais, o darbais rodyti rezultatus, jie matosi mieste, ir vertybės, kurios yra labai aktualios visiems. Man atrodo, tai yra svarbiausias dalykas.

– O jūs, pone A. Zuokai, kodėl nenorėtumėte matyti koalicijos partnerių?

A. Zuokas: Manyčiau, vilniečiai labiau sutiktų pamatyti tuos darbus, o ne tik kalbos, kas bus daroma. O šiaip mes jau vienoje laidoje net apsikeitėme tokiomis  galimybėmis. Nors dar prieš keletą savaičių buvo kategoriškai sakoma, kad ne, dabar lyg jau svarstoma. Manau, pirmiausia reikia žiūrėti bendrumo idėjos ir programų. Jeigu žiūrėtume, ką sakė rinkimų kampanijos metu Dainius Kreivys, taip pat Virginijus Sinkevičius, net ir Viktoras Uspaskichas, – mano ir jų programos labai panašios. Taigi natūralu, kad pirmiausia žiūrime ten, kur sutampa požiūriai, ką reikia daryti ir kaip reikia daryti mieste, kad Vilnius nebūtų lyginamas su Kaunu, nenuvertinant Kauno, bet, pavyzdžiui, su Kopenhaga ar, sakykime, Viena.

– Ponas R. Šimašius yra išvardijęs 6 punktus, kurie jam būtų svarbūs derantis dėl koalicijos. Tarp jų yra tokie didieji projektai, kaip koncertų salė ant Tauro kalno arba stadionas Šeškinėje. Teismas uždraudė pasirašyti koncesijos sutartį dėl stadiono statybos. Kaip  prognozuojate dėl to stadiono? Ar tai nebuvo šūvis prieš pirmąjį turą, kuris nebūtinai gali suveikti prieš antrąjį?

R. Šimašius: Tarp tų 6 punktų yra labai svarbūs visam miestui dalykai, pradedant nuo miesto įmonių skaidrumo ir efektyvaus valdymo, taip pat atviri duomenys, 100 eurų darželiuose, tai yra tikras dėmesys švietimui, gyvenamieji rajonai, transporto reali politika. O kalbant apie stadioną, yra viskas labai aiškiai sudėliota. Pagal tą planą, kurį turime, netgi yra 1,5 metų rezervas, jeigu kas nors užstrigtų teisme ar kitur. Dabar teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, bet neabejoju, kad procesas toliau sklandžiai važiuos.

Tikroji rizika dar prieš porą savaičių buvo kiek kitur – vyriausybėje, ir aš labai džiaugiuosi, kad premjeras S. Skvernelis, grįžęs iš atostogų, vyriausybės poziciją sugrąžino į tas vėžes, kurios buvo. Vėlgi, šnekėdamas ir šiandien su tomis partijomis, kurios praėjo minimalų barjerą ir pateko į tarybą, įskaitant ir konservatorius,  ir Darbo partiją, ir „valstiečius“, be abejo, Lenkų rinkimų akciją, visi mato poreikį, kad būtų šitas objektas. Galbūt konservatoriai turi kiek kitokį įsivaizdavimą.

– Konservatoriai, bent jau D. Kreivys, minėjo, kad gali būti daug objektų.

R. Šimašius: Tai, manau, buvo viena iš klaidų, kurias Dainius darė, bet, kita vertus, aš irgi matau tą visų kandidatų racionalumą. Tikrai matau, kad noras yra veikti Vilniaus miesto labui, tikiuosi, kad susitarsime. Rizikos, kurias galima įžvelgti, jos yra valdomos ir išsprendžiamos.

– Pone A. Zuokai, stadionas yra  tarp jūsų programinių nuostatų?

A. Zuokas: Pradėsiu nuo minėtos Koncertų salės. Būtent 2007 m. teko garbė pradėti šį projektą, ir reikia sveikinti R. Šimašių, kad šioje kadencijoje jį tęsė.

– Valstybės kontrolė jus abu nelabai sveikintų, nes ji sako, kad  nereikia pradėti naujų  projektų, kol nėra baigti seni.

A. Zuokas: Matote, jeigu klausytume visų Valstybės kontrolės sakymų, tai Vilniuje  nieko negalima būtų daryti. Bet iš tikrųjų Vilniui reikia Tautos namų, reikia šiuolaikinės koncertų salės. Čia mes tikrai sutartume, ir galiu pasveikinti R. Šimašių, kad šioje kadencijoje šio projekto nepadėjo į stalčių, kaip daugelį kitų, bet atvirkščiai – vedė į priekį.

Dėl Nacionalinio stadiono – neabejotinai šį projektą reikia taip pat baigti ir įgyvendinti, tik, aišku, yra keletas „bet“. Šis projektas, kaip jau žinote, turėjo būti atidarytas liepos 6 d. praėjusiais metais. Bet dėl negebėjimo, dėl įvairiausių korupcinių schemų, kada buvo bandoma prastumti daugiabučių namų statybą ant Šeškinės kalno, dėl, sakykime, politikavimo šiandien mes turime tokią situaciją, kad jau antrą kartą, kaip suprantu, teismas priima sprendimą stabdyti arba bent jau laikinai stabdyti sutarties pasirašymą. O tai yra esminis dalykas, tačiau šiandien, manau, rizikos didelės nėra, nes ES lėšas vyriausybė jau perskirstė  kitiems objektams, ir reikės ieškoti savivaldybei savų šaltinių. Suderinus su vyriausybe, reikės padengti iš savivaldybės lėšų, o vyriausybė kompensuos kituose europiniuose projektuose. Taigi čia tiesiog technikos klausimas. O  kalbant apie patį stadioną, be abejonės, vis dėlto norėčiau, kad jis būtų didesnis, ne 15 tūkst. vietų, tada mes neturime konkurencinio pranašumo nei prieš Rygą, nei regione.

– Nes Kaunas gali dar didesnį pastatyti, ar ne?

 A. Zuokas: Šiuo atveju, manau, Vilniui norint turėti konkurencinį pranašumą regione, reikia bent 17 tūkst. vietų, ir dar norėtųsi, ką esu pasiūlęs ir miesto taryboje, suteikti šiam nacionaliniam stadionui „Vyčio“ vardą – kad tai būtų nacionalinis „Vyčio“ stadionas ir kad būtent Vilniaus miesto tarybai priklausytų teisė pavadinimą skirti, o nebūtų palikta koncesininkui arba statytojui.

– Šiandien jau girdisi daugiau siūlymų. Čia ne tiek susiję su jumis, kiek su kitais rinkimų laimėtojais, merais, kurie daugelį kadencijų vadovauja rajonuose arba miestuose. Tie siūlymai, kad būtų ribojamos kadencijos. Tarkim, kad būtų kažkoks nustatytas kadencijų skaičius. Kokia yra jūsų nuomonė dėl tokio siūlymo? Ar tai padėtų demokratijai ir savivaldai, ar nebūtinai? Pone A. Zuokai...

A. Zuokas: Priklauso, matyt, nuo tos ribos, kadencijų – 2 ar 3 kadencijos. Manau, esu  kažkada ir  siūlęs Seimo rinkimuose, kad Seimas pirmiausia galėtų pratęsti merų kadencijas iki 5 metų, nes 4 metai yra per trumpas laikotarpis. Įvertinant ES lėšų finansavimo parengimą, 4 metų net neužtenka parengti ir turėti ilgalaikį miesto planavimą. Tai 5 metų mero kadencija būtų tikslinga, ir, jeigu būtų 2 kadencijos  iš eilės, manau, tai irgi būtų  šiais laikais logiška, nes pasaulis dinamiškas, labai dažnai keičiasi.

– Pone R. Šimašiau, o jūs?

R. Šimašius: Nors asmeniškai su dideliu entuziazmu ir noru einu į antrą kadenciją, tikrai labai norėčiau laimėti ir abejoju, ar bus toks pat noras dėl trečios kadencijos, bet manau, kad žmonių pasirinkimas čia yra svarbiausia. Negeras stilius būtų nurodinėti žmonėms, ką, kada ir kaip jie turi rinkti. Bet žiūrėdami į Vakarų valstybes, irgi matome kai kurių merų, kurie dešimtmečius lygiai taip pat šviežumą išlaiko ir turi žmonių pasitikėjimą. Turime tokių, kurie per pirmą kadenciją užkerpėję, tai, atrodo, kad vis dėlto čia reikėtų remti žmonių pasirinkimą.

A. Zuokas: Praktika Europoje skirtinga – yra ribojančios ir nėra ribojančių. Priklausytų nuo mūsų įstatymų leidėjų.

– Praktika yra skirtinga ir dėl rinkimų komitetų, kurie Lietuvoje šiandien vadinami tais vieninteliais tikraisiais šių savivaldos rinkimų laimėtojais. Tačiau politikos mokslininkai, bent jau kai kurie, sako, kad tai rodo partinės sistemos irimą. Ar sutinkate su tokiu pastebėjimu?

R. Šimašius: Tiesą sakant, man truputėlį keistas atrodo tas reagavimas, kad laimėjo komitetai, o 2-oje vietoje – konservatoriai. Šiaip pažiūrėjus laimėjo partijos, nes gavo daugiau negu komitetai. Aš žiūriu į komitetus kituose miestuose – su kai kuriais matyčiau tam tikrą  savo komandos bendrumą, bet su kai kuriais yra visiškai priešinga kryptis. Nemanyčiau, kad komitetai yra kažkoks vientisas darinys, kurį galima lyginti su partijomis. Vertindami kitas šalis, matome, kad yra komitetai arba nėra komitetų.

Manau, vėlgi žmonių pasirinkimas yra labai svarbu, žmonės atsirenka, ir jie kartais pasirenka, kad komitetai laimėtų, kartais – kad partijos. Manau, partijos turi ilgalaikiškesnį požiūrį, ir tai yra labai svarbu. Dėl to neatsitiktinai visą laiką irgi sakiau, kad mano komanda komiteto pavidalu šiandien yra tik todėl, kad nėra tokios partijos, kuri atstovautų toms vertybėms nuosekliai, užtikrintai, nesiblaškant visos Lietuvos mastu. Tikiuosi, labai greitai bus ne tik Vilniaus rinkėjams, bet ir visos Lietuvos rinkėjams galimybė pasirinkti tokią komandą.

– Jūs kalbate apie komitetą Lietuvos mastu ar apie naują partiją?

R. Šimašius: Kalbu apie naują partiją, nes komiteto veikla su rinkimais baigėsi, bet žmonės juk niekur neišsiskirsto, niekur nesislepia. Jie eina toliau į politiką, ir manau, kad visai Lietuvai tai yra labai svarbu, ir tai turėtų būti naujos partijos gimimas.

– Pone A. Zuokai,  koks jūsų požiūris į tą kritiką, kad komitetai rodo partinės sistemos eroziją ar krizę?

A. Zuokas: Be abejonės, komitetai veikia politinę  partinę sistemą, tačiau ir politinės partijos neturi miegoti, kad būtų išradingesnės ir  taip pat aktyvesnės. Tačiau suprantu, kad vis dėlto esmė – turėti stiprią politinę partinę sistemą, tokia yra Vakarų demokratijos praktika, ir į tai turėtume orientuotis. Komitetai šiandien galbūt irgi. Pritarčiau, kad nereiškia, jog komitetai laimėjo šiuos rinkimus, nes jie pagal ideologijas, jeigu žiūrėtume, ir pagal tai, kaip jie save pristato, yra labai skirtingi. Tiesiog šiandien, matyt, rinkėjas žiūri į asmenis, į asmenybes, kurie dalyvauja rinkimuose, labiau negu į formą. Jiems nėra svarbu, ar tai komitetuose,  ar politinė partija.

– Ar sutinkate, kad prie nebūtinai teigiamo poveikio  politinėms partijoms ir visai sistemai prisidėjo liberalų  partijos dauginimasis, turbūt jau būtų galima pasakyti, tuo ląsteliniu būdu?

R. Šimašius: Asmeniškai manau, kad daug veiksnių – tikrai nemanau, kad tai yra esminis veiksnys. Į kaimyninę Lenkiją pažiūrėjęs, kur vyko prieš kelis mėnesius, savivaldos rinkimai, irgi matome, kad didžiuosiuose miestuose dominavo lygiai taip pat komitetai. Tai manau, kad čia yra visiškai kiti veiksniai, ir žmonės renkasi asmenybes, renkasi tai, kas yra aktualu vietoje, bet, kita vertus, man atrodo, labai svarbu, kad visame tame nebūtų pamesta politika, nes tikrai tai neturi būti toks oportunistinis galimybių gaudymas. Turi būti labai aiškus nuoseklumas, ir bent jau pats laikausi šios pozicijos.

A. Zuokas: Vis dėlto manyčiau, kad šiuose rinkimuose laimėjo partinės struktūros, išskyrus kai kurias savivaldybes, kur pasirinko rinkėjai  daugiau asmenybes su  komitetais. Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą,  manau, politinės partijos turi į tai reaguoti, dirbti aktyviau, ir rinkėjai turės geresnį pasirinkimą. Aišku, partija yra didesnę atsakomybę turinti struktūra, negu, sakykime, komitetai, nes, kaip ir Remigijus jau sakė, komitetas sudalyvavo rinkimuose ir išsiskirstė. Tai kokia toliau tolimesnė  jo atsakomybė  už programą, kurią pasiūlė rinkėjams, už tuos pažadus. Labai abejotina, viskas priklausys nuo paties lyderio ir nuo tam tikrų asmenų.

– Ir dar vienas klausimas abiem tas pats. Vilniaus miesto taisyklės yra griežtos žaidžiantiems vaikams, sako, kad jie gali žaisti ten, kur gali, ten, kur yra nustatyta. Jos taip pat draudžia duoti išmaldą ne per renginius ir ne prie kulto pastatų. Vienas iš jūsų buvo meras, kai tos taisyklės buvo priimtos, kitam nepavyko jų panaikinti. Jeigu būsite išrinkti, ar tos taisyklės liks tokios pat, ar keistumėte?

R. Šimašius: Dėl vaikų žaidimo jau inicijuotas keitimas. Be abejo, reikia keisti, nes vaikai turi teisę žaisti, man rodos, visur, kur yra saugu. O dėl išmaldos  – mano supratimu, savaime tai nėra blogybė, bet prašyti išmaldos įkyriai yra tikrai nedovanotina. Tai trikdo  miestiečiams. Reikėtų tuos dalykus tvarkyti. Ir apskritai daug  ką Vilniuje reikia tvarkyti.

A. Zuokas: Vilniuje dar labai daug ką reikia tvarkyti. Dėl vaikų pritarčiau, ką  Remigijus sakė, kad reikia tikslinti minėtą tarybos sprendimą ir tvarką. O  dėl asmenų, kurie prašo išmaldos, tai, kiek pamenu, ta tvarka yra pakeista Vilniaus mieste dar 2015 m. Ir šiandien Vilniaus gatvėse turime labai nemažai žmonių, kurie tiesiog įkyriai įžūliai  reikalauja.

– Iš tikrųjų šita tvarka neleidžia to daryti. Išmaldą  galima ne tiktai  imti, bet ir duoti prie kulto pastatų.

A. Zuokas: Bet baigdamas  noriu  pasakyti, kad tikrai nereikia duoti jokios išmaldos gatvėje. Jeigu mes norime, kad tokių asmenų būtų mažiau gatvėse, tai pirmiausia atsisakykime grynųjų pinigų.

– Čia turbūt žmonės irgi turėtų patys nuspręsti?

A. Zuokas: Turiu galimybę ir noriu deklaruoti, ir raginti neduoti grynųjų pinigų, nes tai palieka gatvėje. Padėkime žmogui atsistoti ant kojų, ir socialinės tarnybos tai turėtų daryti.

Populiariausi