Lietuvoje

2019.03.05 05:29

LRT.lt ištakos: 4 darbuotojai ir nuotraukos iš „Google“

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.03.05 05:29

Pažįstamas jausmas kiekvienam, rengusiam tekstus portalui LRT.lt: prisistatai pašnekovui, kad esi iš LRT portalo, o kitame ragelio gale – nuostaba: „LRT turi portalą?“. Atsakius, kad portalas egzistuoja jau daugiau nei dešimtmetį, dažnas pašnekovas vis tiek pokalbio pabaigoje pasiteirauja, kada šis pokalbis bus transliuojamas.

Tiesa, kuo toliau, tuo tokių klausimų kyla mažiau. Tikėtina, kad po šiandien, kai pristatomas naujas LRT.lt dizainas, jie iš viso taps tik iškalbinga istorijos dalimi. Iškalbingų detalių portalo istorijoje yra ir daugiau: tai – ir pirmosios patalpos kambariuke prie radijo redakcijos, ir būdai prasimanyti nuotraukų.

Virsmas – 2006-aisiais

LRT interneto svetainė startavo 2000-aisiais. Tiesa, naujienų portalu ji tapo tik 2006-aisiais. Tai buvo metas, kai vis garsiau buvo kalbama apie spaudos nykimą ir persikėlimą į internetą, rinkoje jau buvo ryškūs tokie portalai kaip delfi.lt, startavo lrytas.lt, į rinką žengė ir alfa.lt.

Virsmą iš įvaizdinės interneto svetainės į naujienų portalą iniciavo anuometinis LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis. Jis atvirauja, kad jau tada turėjo nekuklių siekių – paversti LRT.lt vienu iš pirmaujančių Lietuvos naujienų portalų.

„Viską LRT turėjo: daugybę informacijos, daug video, audio medžiagos. Mano tikslas buvo visa tai sujungti ir įpinti į portalą tokiu būdu sudarant konkurenciją komerciniams interneto portalams“, – pasakoja anuometinis generalinis direktorius.

Ateities redakciją jis matė tokią, kurioje turinį vienas žurnalistas kurtų visoms platformoms: ir radijui, ir televizijai, ir internetui.

„Suvokiau, kad internetas yra viena iš perspektyvių šakų ir kad žiniasklaida vystysis ta linkme ir arba pereis į internetą, arba pasinaudos internetu. Tai man buvo labai svarbu ir mačiau, kas vyksta Vakaruose“, – kalba K. Petrauskis.

„Jaunimas kažką daro“

Vadovauti šiai perspektyviai žiniasklaidos priemonei generalinis direktorius pakvietė Mindaugą Nastaravičių, kuris iki dabar LRT dirba kūrybinių projektų vadovu, o laisvalaikiu pelno apdovanojimus už literatūrinius pasiekimus. Jis tapo pirmuoju LRT.lt redaktoriumi. Visa redakcija tilpo posėdžių kambaryje šalia radijo naujienų tarnybos patalpų. Keli stalai, keli kompiuteriai, internetas ir laiko neskaičiuojantys darbuotojai. Tiek užteko, kad kelionė į interneto žiniasklaidos olimpą būtų pradėta.

2006-aisiais prie redakcijos prisijungusi Jurgita Kuzmickaitė pasakoja, kad kolektyvą tuomet sudarė 4 žmonės: vyriausiasis redaktorius M. Nastaravičius ir 3 naujienų redaktoriai. Apie įvairiausius Lietuvos ir užsienio įvykius LRT.lt iš pat pradžių pranešdavo daugiausia remdamasis radijo ir televizijos žiniomis. Ištaikius progą pavykdavo ir vieną kitą autorinį tekstą parašyti, bet tų progų daug nebuvo.

„Būdavome 4 ir dirbdavome po 2 dvi pamainas per dieną. Plius savaitgaliai, kai visą savaitgalį budėdavo vienas žmogus. Tai daug galimybių rašyti, aišku, nebuvo“, – pasakoja J. Kuzmickaitė.

Tad iš pat pradžių LRT.lt buvo savotiška skaitoma TV ir radijo naujienų platforma. Naujai iškepta žiniasklaidos priemonė nebendradarbiavo su naujienų agentūromis, o ir su iliustracijomis buvo riesta – nuotraukų agentūros buvo per didelė prabanga, ką jau kalbėti apie fotografą. Fotografais tapdavo nebent patys naujienų redaktoriai po darbo – patys eidavo įamžinti, pavyzdžiui, LRT vykstančių renginių. Pirmasis profesionalus fotografas, šiai veiklai skiriantis visą savo darbo laiką, redakcijos duris peržengė tik 2018 metais.

„Gal ir buvo kažkoks nuotraukų  archyvėlis, dabar nebeprisimenu, bet kai kurios naujienos buvo publikuojamos be nuotraukų, o kai kurios nuotraukos atsirasdavo, kaip čia pasakius, iš „Google“, – atvirauja J. Kuzmickaitė.

Laiką, kai nelabai buvo iš kur paimti nuotraukų, prisimena ir M. Nastaravičius. Tačiau jis pabrėžia, kad tai truko neilgai, nes galiausiai pavyko K. Petrauskį įtikinti, kad iliustracijos interneto portalui gyvybiškai reikalingos. O tikinti, kad trečiai po LRT stogu įsikūrusiai medijai kažko tikrai reikia, pasak jo, teko dažnai.

„Atsimenu, kiek reikėjo įdėti pastangų, kad atsirastų televizorius. Tarsi suprantamas dalykas – toks daiktas dirbant žiniasklaidoje reikalingas. Atsimenu kaip dabar: ėjau, motyvavau, kodėl mums tas televizorius reikalingas – kad norime stebėti „Panoramą“, kad norime matyti „Labą rytą“, kad norime įsijungti kitus kanalus ir t. t. [...]

Jausdavausi nuolat ištiesta ranka kažko prašantis, kažko reikalaujantis. Tuo metu tai buvo nauja žiniasklaidos priemonė pačios LRT kontekste, tai mes visą laiką buvome toks „trečias brolis“: prioritetai, natūralu, televizijai, tada yra radijas, na, ir dar – internetas, kur jaunimas kažką daro“, – šypteli pirmasis LRT.lt redaktorius.

Pristabdė ekonomikos krizė

Redakciją per daugiau nei 2 metus M. Nastaravičiui pavyko išplėsti iki 8–9 žmonių, kolektyvas persikėlė į didesnes patalpas.

Kaip pasakoja redaktorius, visus darbuotojus vienijo entuziazmas, jaunatviškas maksimalizmas, neseniai baigtos studijos ir daug vilčių žvelgiant į naują mediją. Marijus Gailius, Asta Medveckytė, Asta Naudžiūnaitė, Deividas Šlekys, Ignas Krasauskas, Jurgita Kuzmickaitė, Vaida Pilibaitytė – jiems, pasak M. Nastaravičiaus, portalas buvo ne tik darbas, bet ir kasdienybės dalis: „Baigiasi jų darbo laikas, jie ima į rankas fotoaparatą ir eina, pavyzdžiui, į „Eurovizijos“ filmavimą.“

Po kiek daugiau nei 2 metų jam pasitraukus iš vyriausiojo redaktoriaus pareigų, į jas skirtas Virginijus Savukynas, dabar geriausiai žinomas kaip „Istorijos detektyvų“ kūrėjas, politinių bei istorinių laidų vedėjas LRT. Jis prisipažįsta, kad pareigų užimti nelabai norėjo, nes jau žinojo, koks tai sunkus darbas. V. Savukynas buvo dirbęs viename pirmųjų interneto portalų Lietuvoje „Omni laikas“ (paskui jis persivadino į omni.lt, o vėliau – balsas.lt).

„Į šitą postą nesiveržiau, bet, kadangi reikėjo, buvau apie metus (ar kažkas tokio). Kažkiek savo know-how, kurį buvau sukaupęs „Omni laike“, čia panaudojau. Kažkokių didelių darbų padaryti nepavyko“, – pasakoja jis.

Jis pasitraukė, kai 2008-aisiais dėl ekonominės krizės buvo gerokai apkarpytas LRT biudžetas. Interneto portalas be tiesioginio vadovo liko iki pat 2012 metų. Visą tą laiką LRT.lt buvo traktuojamas kaip LRT TV naujienų tarnybos dalis, išaugusi redakcija susitraukė – vėl liko 3–4 darbuotojai.

„Tada kartais būdavo taip, kad sėdi pamainoje vienas, tavo pamaina baigiasi, ateina kažkas kitas ir jis irgi sėdi vienas. Kartais dar turi vieną padėjėją, o kartais ir to neturi“, – prisimena tuomet naujienų redaktore dirbusi J. Kuzmickaitė.

Galiausiai, 2012 metais, portalas vėl tapo savarankiškas – visų pirma vadovauti skyriui pradėjo Mindaugas Raguotis, o vėliau prisijungė ir vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius. 2019 metais vyriausiuoju redaktoriumi tapo Mindaugas Jackevičius.

LRT – ne tik esamasis, bet ir būtasis laikas

Šiandien LRT.lt istorijoje – dar vienas svarbus įrašas – pristatomas naujas dizainas.  Kardinaliai interneto svetainės išvaizda vėliau kito ne kartą ir iki šiol nė vienai jų neaidėjo aplodismentai. Kaip atvirauja K. Petrauskis, jis savo studentams dar prieš kurį laiką  LRT.lt svetainę rodydavo tam, kad jie žinotų, kaip nereikia daryti.

Tokią situaciją gali paaiškinti ilgai ieškota portalo tapatybė, dėl kurios esminių klausimų kildavo ir portalui tik startavus, ir vėliau.

„Labai ilgai klaidžiojome, kas tas LRT.lt turėtų būti: ar turėtume mėginti kuo labiau plėsti žurnalistų komandą ir konkuruoti su didžiaisiais, pagrindiniais ir populiariaisiais portalais ir iš esmės eiti naujienų portalo keliu, ar vis dėlto tai yra visuomeninio transliuotojo svetainė. [...]

Ilgai galvojome, ar LRT.lt neturėtų būti toks portalas, kuriame galima būtų rasti informaciją, pavyzdžiui, apie naujas „Komisaro Rekso“ serijas ir netrukus vyksiančius „Labo ryto“ pokalbius“, – pasakoja M. Nastaravičius.

Šiandien startuojantį dizainą jis pasitinka besitikėdamas, kad jame atsiskleis visos LRT turimos gėrybės.

„Tikiuosi, kad gerokai sustiprės video ir audio turinio sklaida, parodysime žmonėms, kad LRT yra ne tik esamasis, bet ir būtasis laikas: kiek daug archyvų, įdomiausių pokalbių (ne tik televizijos, bet ir radijo laidų, dokumentikos, pasakojimų) turime ir galima tai atskleisti savo skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams. 

Jis iš pirmo žvilgsnio vizualiai gal yra kuklesnis, paprastesnis, lengviau suprantamas, jame ne taip klaidu ir painu. Man atrodo, kad visa tai yra puikios galimybės augti ir didinti savo skaitytojų ratą“, – sako M. Nastaravičius.