Į tarptautines misijas siunčiamiems ir jose sužalotiems kariams Lietuvoje nesukurta pakankama socialinių garantijų teisinė bazė – apie tai prabilo Karių teisių gynimo centro atstovai.
Į tarptautines misijas siunčiamiems ir jose sužalotiems kariams Lietuvoje nesukurta pakankama socialinių garantijų teisinė bazė – apie tai prabilo Karių teisių gynimo centro atstovai, rašo „Lietuvos žinios“.
Karių teises ginanti organizacija remiasi jų pagalbos paprašiusio sužaloto kario, netekusio 75 proc. darbingumo, istorija. Neoficialiais duomenimis, vien tik tarptautinių operacijų Afganistane metu buvo sužalota 13 Lietuvos karių.
Siūlo mechaninį protezą
Į VšĮ Karių teisių gynimo centras kreipėsi Lietuvos karys, kuris prieš trejus metus dalyvavo tarptautinėje misijoje (centro atstovų prašymu jo gyvenimo detalių neskelbiame) ir vykstant karo veiksmams buvo sunkiai sužalotas. Vyrui amputuota koja, o po gydymo užsienyje bei Lietuvoje buvo nustatytas tik 25 proc. darbingumas. Šiam kariui užsienio medikai pritaikė 100 tūkst. litų kainavusį elektroninį kojos protezą, suteikiantį galimybę gyventi visavertį gyvenimą. Šiuo metu vyras nerimastingai laukia dienos, kai jį teks keisti, mat tai reikia daryti kas penkerius metus. Kariui dabar siūlomas valstybės kompensuojamas sunkus mechaninis kojos protezas, o tuomet judėjimo galimybės taptų labai ribotos. Be to, galimas ir neigiamas mechaninio protezo poveikis kario sveikatai.
„Aiškinomės, kiek valstybė yra įsipareigojusi padėti karo veiksmuose, atliekant pareigą valstybei, sužalotiems kariams. Paaiškėjo, kad tokiems žmonėms siūlomos tokios pat socialinės garantijos kaip ir susižalojusiems ar sužalotiems civiliams. Specialios tvarkos, kaip būtų pasirūpinta tarnyboje sužalotais kariais, Krašto apsaugos ministerija nėra parengusi“, – LŽ teigė Karių teisių gynimo centro vadovas Laimonas Jakas.
Draudžiami, kol tarnauja
L. Jakas pasakojo, kad tarnyboje sužalotiems kariams numatytos tik vienkartinės piniginės kompensacijos, o apie specifinę reabilitaciją, būtinų medicininių išlaidų kompensavimą esą neužsimenama. Kariai draudžiami tik tarnybos metu. Todėl nelaimės atveju kariui, nebegalinčiam tęsti tarnybos, po pirminio gydymo praktiškai neprieinamas tampa specialus tolesnis gydymas ar specifinė reabilitacija, naujos medicinos priemonės, aplinkos pritaikymas atsižvelgiant į neįgaliojo poreikius. Juk papildomų lėšų, kaip ir pradžioje minėtu atveju, sužalotasis paprastai neturi.
Karių teisių gynimo centro vadovo teigimu, kai įstatymu nenustatyta tvarka, kokio medicinos draudimo gali tikėtis sveikatą karo tarnyboje paaukoję ir dėl to nebegalintys tęsti tarnybos kariai, karo medicinos tarnybos medikai jų nusiskundimų stengiasi negirdėti. Tad, kaip pabrėžė L. Jakas, matyt, atėjo metas keisti kai kurias Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, priimto dar 1998 metais, nuostatas. „Kai vykdydamas pareigą valstybei karys paaukoja didelę dalį savo sveikatos, juo turėtų būti pasirūpinta iki pat jo mirties, kaip yra JAV, Vokietijoje ir kitose šalyse, – įsitikinęs Karių teisių gynimo centro vadovas. – Ir labai svarbu, kad kariai, prieš vykdami į karštus taškus, iš anksto žinotų, kokio valstybės draudimo galėtų tikėtis sunkaus sužalojimo ar netekto darbingumo atveju.“
Dalyvauja nuo 1994 metų
Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba susiklosčiusios situacijos vakar komentuoti nepanoro. Kaip LŽ aiškino šios tarnybos civilių ir kariškių bendradarbiavimo specialistė Erika Rimkevičienė, tai – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atsakomybės sritis, o karo medikai tėra įstatymų vykdytojai. Tačiau KAM atstovai vakar per dieną savo komentaro taip ir nepateikė.
O šiuo metu Lietuvos kariuomenės tinklalapyje skelbiama, kad, pagal Seimo nutarimu priimtą mandatą, iki 2015 metų gruodžio 31 dienos Lietuvos kariai galės dalyvauti trijose NATO vadovaujamose operacijose – Afganistane (iki 200 karių ir civilių), KFOR Kosove (iki 5 karių ir civilių) ir kovos su piratavimu operacijoje „Vandenyno skydas“ (iki 30 karių ir civilių) bei Europos Sąjungos kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje ATALANTA (iki 30 karių ir civilių). Šiemet kovo 18 dieną Seimas priėmė nutarimą, kuriuo suteikė mandatą Lietuvai dalyvauti Prancūzijos operacijoje Centrinės Afrikos Respublikoje.
Lietuvos kariai tarptautinėse operacijose dalyvauja nuo 1994 metų. Nuo to laiko jose tarnybą atliko apie 5 tūkst. karių. Šiuo metu tarptautinėse operacijose bei misijose dalyvauja 111 Lietuvos karių. Tik //Specialiųjų operacijų pajėgų karių skaičius neskelbiamas. Nuo 1994-ųjų, kai Lietuva pradėjo dalyvauti tarptautinėse operacijose bei misijose, šalis neteko dviejų karių – vyresniojo leitenanto Normundo Valterio (žuvo 1996 metais Bosnijoje) ir seržanto Arūno Jarmalavičiaus (2008-aisiais žuvo Afganistane).
