Turi milijoną arba tris namus, bet vis tiek stumdosi eilėse prie socialinių pašalpų. Ir jas gauna. Tokia keliolika nepriklausomybės metų buvo realybė Lietuvoje. Tik dabar, kai pašalpų dalijimas perduotas savivaldybėms, susigribzta pasižiūrėti, kaip iš tiesų gyvena valstybės išlaikytiniai.
Turi milijoną arba tris namus, bet vis tiek stumdosi eilėse prie socialinių pašalpų. Ir jas gauna. Tokia keliolika nepriklausomybės metų buvo realybė Lietuvoje. Tik dabar, kai pašalpų dalijimas perduotas savivaldybėms, susigribzta pasižiūrėti, kaip iš tiesų gyvena valstybės išlaikytiniai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar pernai paprašė Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinti, kokiomis pajamomis ir turtu slapčia disponuoja tie, kuriems išgyvenimui kas mėnesį valstybė skiria po 350 litų.
Mokesčių prievaizdams buvo įteiktas ilgas sąrašas visų 2011–2012 m. socialines pašalpas Lietuvoje gavusių asmenų. Iš viso sąraše buvo daugaiu nei 253 tūkst. pavardės arba kone kas dešimtas Lietuvos gyventojas.
Visų šių žmonių finansų VMI akylai netikrino. Inspektoriai atidžiau pasižiūrėjo tik į tuos, kurie iš valstybės 2010–2012 m. gavo socialinių išmokų daugiau nei tūkstantį litų, nėra nepilnamečiai ir nedeklaravo emigravę į užsienį. Tokių VMI suskaičiavo beveik 84 tūkst.
Įtarimų, kad pašalpas gavo nepagrįstai, sukėlė maždaug tūkstantis pašalpų gavėjų, turintys nelegalių pajamų ar pakankamai turto, kad galėtų gyventi be valstybės paramos. Jų pavardės per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bus perduotos savivaldybių skyriams, dabar sprendžiantiems, kam valstybės parama tikrai reikalinga, o kas ja piktnaudžiauja. Greičiausiai ateityje mokesčių mokėtojai šių gudručių nebešelps.
Mažiausiai šimtas turtuolių apsimetė vargšais
Dauguma iš VMI aptiktų tūkstančio pašalpinių sukčių išsisuks dar palyginti lengvai. Mokesčių prievaizdai bent artimiausiu metu jų neaplankys.
Tačiau beveik pusantro šimto pačių įžūliausių iš valstybės besipelniusių ir vargšais apsimetinėjusių piliečių jau turėtų ruoštis už savo veiksmus atsakyti teisiškai.
„Mūsų tikslas ne gaudyti bėdžius, kurie prie pašalpų nelegaliai uždarbiaudami prisiduria vieną kitą litą, bet rasti tuos, kurie sukčiavo grubiai ir galėtų reikšmingai papildyti šalies biudžetą“, – teigė VMI Komunikacijos vadovas Darius Buta.
Jis išvardijo, kad VMI yra atsirinkusi apie 100–150 asmenų, kurie, pavyzdžiui, per dvejus–trejus metus gavo daugiau nei pusę milijono litų pajamų ir kartu ėmė pašalpas. Taip pat tokių asmenų, kurie tuo pat metu, kai ėmė pašalpas, dovanojo turto už daugiau nei 100 tūkst. litų arba teikė ne mažesnes nei 100 tūkst. litų paskolas. Nuodugniai bus tiriami ir tie pašalpų gavėjai, kurie turi tris ir daugiau nekilnojamojo turto objektus, kurių vertė viršijo 300 tūkst. litų.
„VMI būtent ir tikrins tuos asmenis, kurie yra milijonieriai, bet gaudavo socialines pašalpas“, – pridūrė jis.
Patvirtinus sukčiavimo atvejus šiems gobšuoliams, ko gero, teks ne tik grąžinti valstybei jiems išmokėtas pašalpas, bet, jei pavyks įrodyti neteisėto praturtėjimo atvejus, ir susimokėti valstybei mokesčius, o gal net ir atiduoti neteisėtai įgytą turtą.
15min.lt trečiadienį rašė, kad nuo šių metų suteikus teisę savivaldybėms pačioms skirstyti socialines pašalpas, jų gavėjų per pusmetį kai kur, pavyzdžiui, Šilalės ir Radviliškio rajonuose, sumažėjo net trečdaliu. Dar pernai socialines pašalpas gaudavo 215 tūkst. Lietuvos gyventojų, o šių metų liepą jų liko 159 tūkst., skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Dėl to per pusmetį savivaldybės sutaupė apie 54 mln. litų, kurie buvo numatyti pašalpoms, tačiau dabar galės būti skirti kitoms gyventojų reikmėms tenkinti arba bent savivaldybių skoloms mažinti.
