Seimo laikinoji komisija dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso teisių atstatymo siūlo peržiūrėti jo apkaltą.
Seimo laikinoji komisija dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso teisių atstatymo siūlo peržiūrėti jo apkaltą.
„Mes gana aiškiai sakom, kad šiandien R. Pakso apkalta yra visiškai laužta iš piršto ir visi kaltinimai, kurie buvo konstatuoti laikinosios komisijos, atmesti“, – per spaudos konferenciją Seime trečiadienį sakė išvadas pristatęs komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis.
Komisija savo išvadose tvirtina, kad kaltinimai R. Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui yra nepagrįsti. Komisijos požiūriu, „atsakomybė už dekretą dėl pilietybės suteikimo tenka ne prezidentui, o jį kontrasignavusiam vidaus reikalų ministrui“.
Pasak komisijos, šios aplinkybės „įrodo, kad R. Paksas neatliko tų veikų, kuriomis kaltintas, ir tai duoda Seimui teisinio pagrindo naujai įvertinti jam apkaltos tvarka keltus kaltinimus“. Komisija savo išvadose atskirai pabrėžia, kad svarbu ne tik sukurti bendrą tvarką, kaip atkurti apkaltos būdu nušalintų teises, o „kaip atkurti konkretaus asmens R. Pakso pilietines ir politines teises paaiškėjus naujoms aplinkybėms“.
„Komisija laikosi nuomonės, kad prezidento nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms“, – rašoma trečiadienį patvirtintose komisijos išvadose.
Komisijos įsitikinimu, Seimas yra Konstitucijos įgaliotas apkaltos vykdymo pagrindinis subjektas, ir „todėl turi kompetenciją ne tik pradėti apkaltą, bet ir peržiūrėti jau įvykusią apkaltą“.
Priimti sprendimus, kurie leistų R. Paksui kandidatuoti rinkimuose, Seimas patvirtindamas išvadas įsipareigotų iki 2015 metų sausio 31 dienos.
Komisija Seimo statutą siūlo papildyti atskiru straipsniu, kaip būtų reglamentuojamas apkaltos peržiūros procesas. Taip pat konstatuojama, kad „tokio sprendimo priėmimui net nebūtina kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu Seimo nariai nusprendžia, kad teisiniai pagrindai, dėl kurių buvo pradėta apkalta, yra išnykę“.
Išvadose viena iš galimybių įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl R. Pakso nurodomos ir Konstitucijos pataisos.
Taip pat komisija savo išvadose teigia, kad „esama požymių, jog kai kurie Konstitucinio Teismo sprendimai galimai yra veikiami politinių grupių interesų ar asmenų įtakos“, tad „Seimas kaip įstatymų leidėjas turi persvarstyti Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas ir teisės aktais iš naujo apibrėžti šios institucijos vietą valstybės valdžios sistemoje“.
Seime pavasarį darbą pradėjusi komisija turi išaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Strasbūro teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R. Pakso kandidatavimo galimybių.
Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.
Seime svarstyta pataisa numatė galimybę po apkaltos kandidatuoti tiek į prezidentus, tiek į Seimą. Opoziciniai konservatoriai ir liberalai laikosi pozicijos, jog įgyvendinant EŽTT sprendimą R.Paksui galima sudaryti galimybes kandidatuoti į parlamentą, bet ne valstybės vadovus.
R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.
R. Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
