Prezidentė Dalia Grybauskaitė su šalies universitetų rektoriais kritikavo studijų komercializavimą ir nesugebėjimą pritaikyti prie rinkos poreikių, aptarė rengiamas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė su šalies universitetų rektoriais kritikavo studijų komercializavimą ir nesugebėjimą pritaikyti prie rinkos poreikių, aptarė rengiamas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.
„Beatodairiškas pelno vaikymasis, kai siekiama tik studentų kiekybės, sumenkina aukštojo mokslo kokybę. Lietuvoje veikia dvidešimt universitetų, tačiau valstybė susiduria su reikiamų specialistų trūkumu, o universitetus baigę žmonės sunkiai randa darbą. Todėl būtina imtis priemonių, kurios paskatintų universitetus kelti studijų kokybę ir suteikti daugiau praktinių žinių“, – prezidentūros pranešime spaudai cituojama susitikime kalbėjusi D. Grybauskaitė.
Pasak jos, svarbu, kad Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kurias Seimas planuoja priimti rudens sesijos metu, būtų žingsnis į priekį, o ne atgal, todėl jos turi būti priimtos tik gerai išdiskutavus ir atsižvelgiant į socialinių partnerių pateiktus pasiūlymus, kad nebūtų pažeista Konstitucija.
„Aukštojo mokslo siekiantiems žmonėms turi būti sudaryta galimybė studijuoti intensyviau. Pasaulio universitetai geba paruošti aukšto lygio specialistus per trumpesnį laiką. Tą padaryti turi būti pajėgūs ir Lietuvos universitetai, tačiau ne kokybės sąskaita“, – cituojama Prezidentė.
Prezidentės teigimu, aukštųjų mokyklų jungimasis turi būti savaiminis ir vykti pačių universitetų iniciatyva. Universitetai turi aktyviau bendradarbiauti, rengti jungtines studijų programas ir dalyvauti bendruose moksliniuose tyrimuose.
2014-2020 m. planuojama Europos Sąjungos finansinė parama mokslui ir studijoms sieks 2,058 mlrd. Lt. Prezidentės teigimu, svarbu, kad parama būtų nukreipta ne tik į infrastruktūros plėtrą, bet ir į studijų bei mokslo kokybės gerinimą.
Prezidentės teigimu, universitetai taip pat turi daugiau dėmesio skirti studentų socialinių sąlygų gerinimui, nes kol kas neišnaudoja programos JESSICA galimybių bendrabučiams atnaujinti ir skiria nepakankamai dėmesio iš kitų miestų atvykusių studentų gyvenimo sąlygoms.
D. Pavalkis pripažįsta: keisti finansavimą valios nėra
„Esminis dalykas – universitetai yra valstybės finansuojamas darinys, institucija, todėl neturėtų būti absoliučios autonomijos savo sprendimams. Vis tiek turėtų būti derinamasi su valstybe“, – pagrindinę susitikimo mintį nusakė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, kurį cituoja portalas delfi.lt.
Jo teigimu, nors universitetai yra autonomiški, gauna didelę finansų dalį iš valstybės. Tad, sako D. Pavalkis, Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis bus siekiama nuo visiškos nepriklausomybės pereiti prie tarimosi. Tai bus daroma per sutartis su universitetais.
Studijų sutartyse planuojama numatyti minimalaus priėmimo balo įvedimą, taip pat mokančiųjų už studijas savo lėšomis skaičių, apibrėžti pagrindines studijų kryptis (kad, pavyzdžiui, technologinio profilio universitetas tuo ir užsiimtų). Studijų sutartyse taip pat numatoma aptarti universitetų mokslo kryptis. Savo ruožtu ministerija žada sutartyse bent 3 metams prognozuoti, kiek studentų finansuos, kur investuos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
D. Pavalkio tvirtinimu, jei minimalus balas bus įtvirtintas, tai bus ryškus žingsnis kokybės gerinimo link.
Tačiau D. Pavalkis keisti finansavimo sistemos kol kas nežada. „Aš manau, kad nėra (valios – DELFI). Nes šis dalykas turėtų būti plačiai visuomenėje išdiskutuotas, deja, kaip matėte, vien tą mintį paskelbus, kad galbūt taip būtų galima padaryti, kilo daugybė ir dažnai viena kitai prieštaringų minčių“, – kalbėjo D. Pavalkis. Vis dėlto jis po priimtų Mokslo ir studijų įstatymo pataisų vėl žada grįžti kalbėti apie finansavimą.
Asmenine D. Pavalkio nuomone, aukštasis mokslas neturi būti visiškai nemokamas. Tačiau ši idėja kertasi su Lietuvos Konstitucija, gerai besimokantiems studentams numatančia nemokamą mokslą.
DELFI primena, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurias Seimas planuoja priimti rudens sesijos metu. Šios pataisos numato sutarčių tarp aukštųjų mokyklų ir valstybės sudarymą, galimybę trumpinti studijų trukmę, naujus aukštosios mokyklos tarybos formavimo principus.
