Generalinė prokuratūra pirmadienį apsiskelbė atsisakiusi tenkinti Rusijos teisinės pagalbos prašymą dėl Lietuvos piliečio persekiojimo už atsisakymą tarnauti sovietinėje kariuomenėje.
Generalinė prokuratūra pirmadienį apsiskelbė atsisakiusi tenkinti Rusijos teisinės pagalbos prašymą dėl Lietuvos piliečio persekiojimo už atsisakymą tarnauti sovietinėje kariuomenėje.
Prašymas, klojantis pamatus daugiau nei pusantro tūkstančio tautiečių persekiojimui Rusijoje, gautas dar vasarą, tačiau prokuratūra tylėjo iki šios savaitės.
Apie grėsmę okupacinėje kariuomenėje atsisakiusiems tarnauti Lietuvos piliečiams krašto apsaugos ministras sužinojo pirmadienį – kaip ir visa Lietuva. Ministras, socialdemokratas Juozas Olekas nedelsdamas ėmėsi prevencinių priemonių, o jo pirmtakė, konservatorė Rasa Juknevičienė prokuratūros tylą vadina skandalinga.
Prašymų būta ir daugiau
Kad Rusijos teisinės pagalbos prašymas gautas dar vasarą, DELFI patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
„Taip, turėjom vasarą. Ir bendradarbiavimas vyko tame lygmenyje, kuriame turėjo vykti“, – sakė E. Martinonienė.
Paklausta, ar tai nekėlė pavojaus Sovietų armijoje tarnauti atsisakiusiems tautiečiams, ji patikino, esą prašymas gautas tik dėl vieno asmens, o prokuratūra viską atliko laikydamasi Lietuvos ir tarptautinių normų.
Pasak jos, tai – ne pirmas atvejis, kai Rusija mėgina persekioti Sovietų kariuomenėje atsisakiusius tarnauti Lietuvos vyrus. „Maždaug 10–12 metų atgal keli tokie analogiški prašymai buvo teikti Lietuvai. Jie buvo išnagrinėti ir buvo atsisakyta juos vykdyti“, – teigė E. Martinonienė.
Nors asmenų, atsisakiusių tarnauti okupacinėje kariuomenėje, tarptautinės paieškos Rusija neskelbia, šie žmonės raginami susilaikyti kelionių ne į Europos Sąjungos ir NATO šalis. Mat didžioji kaimynė pajėgi daug kam – tarkim, sulaikyti dėl vienos priežasties, o teisti dėl kitos. Tokių galimybių prokuratūra nesiima vertinti.
„Tai yra kita valstybė. Kas pas juos įmanoma – ar aš galiu atsakyti?“ – retoriškai klausė E. Martinonienė.
Prokuratūra pabrėžia, kad Lietuvos piliečiai atsisakė tarnauti okupacinėje kariuomenėje, ir tokio elgesio prilyginimas nusikaltimui yra sunkiai suvokiamas sveiku protu. „Tu negali dezertyruoti iš kariuomenės, kurioje tu neprivalėjai tarnauti“, – konstatavo pašnekovė.
Paklausta, ar Rusijos taikiklyje atsidūrę Lietuvos piliečiai buvo kaip nors įspėti dėl pavojaus iki viešai paskelbiant apie teisinės pagalbos prašymą, ji teigė negalinti to atskleisti. „Tai nėra komentuojama. Neturiu įgaliojimų komentuoti, kas vyko nagrinėjant teisinės pagalbos prašymą“, – teigė Generalinės prokuratūros atstovė.
Kada tiksliai gautas teisinės pagalbos prašymas – birželį, liepą ar rugpjūtį – prokuratūra neįvardija. „Vasarą“, – kartojo E. Martinonienė.
R. Juknevičienė: tai skandalinga
Seimo NSGK komiteto narė R. Juknevičienė DELFI teigė nesuprantanti, kodėl prokurorai tylėjo apie Rusijos prašymą.
Seimo narė taip pat stebisi, kad naujienas, panašu, tik iš žiniasklaidos sužinojo ir Krašto apsaugos ministerija (KAM), ir Valstybės saugumo departamentas (VSD).
KAM ir VSD pirmadienį nedelsiant ėmėsi priemonių, viešai ragindami tarnybos sovietinėje armijoje atsisakiusius vyrus nevykti į Rusiją ir kitas ne ES ir NATO šalis.
J. Olekas: sąrašas ilgėja
Krašto apsaugos ministras J. Olekas DELFI patvirtino, kad KAM, kaip ir visi mirtingieji, apie tariamų dezertyrų persekiojimą sužinojo tik pirmadienį.
„Užvakar, – konstatavo ministras. – Prokuratūra su mumis nesidalino ta informacija – dirbo, matyt, savo darbą.“
Paklaustas, ar asmeniui, dėl kurio Rusija pateikė teisinės pagalbos prašymą, buvo kilusi grėsmė patekti į spąstus, politikas tokios galimybės neatmetė. „Gal ir buvo kilusi. Gal jis buvo perspėtas prokuratūros?“ – svarstė J. Olekas.
Pasak jo, jau yra žmonių, kurie atsiliepia į KAM raginimą ir ilgina oficialų sąrašą žmonių, atsisakiusių tarnauti Raudonojoje armijoje. Šiame sąraše – jau gerokai daugiau nei 1,5 tūkst. Lietuvos piliečių, kurių Rusijoje ir kai kuriose jai draugiškose valstybėse gali tykoti pavojus.
„Mes ta informacija pasidaliname su atsakingomis struktūromis Lietuvoje. Kad žinotų, jog šitie žmonės gali būti kaip nors „pageidaujami“ kitoje šalyje – ne dėl kokių kitų priežasčių, o dėl to, kad jie atsisakė tarnauti. Pas mus užregistruota 1562. Bet, mano žiniomis, jau vienas kitas yra paskambinęs, kurių ir nebuvo tame sąraše. Registruojame papildomai“, – teigė J. Olekas.
Nors Rusija Lietuvos piliečių paieškos neskelbia, krašto apsaugos ministras neatmeta galimybės, kad jie gali būti sulaikomi dėl kokių nors kitų motyvų, kad vėliau būtų persekiojami dėl menamo dezertyravimo.
LRT.lt pateikia rugsėjo 8 d., pirmadienį, per LRT Radijo laidą „Lietuvos diena“ transliuotą pokalbį su Generalinės prokuratūros komunikacijos skyriaus vedėja E. Martinoniene.
– Pone Martinoniene, kas rašoma prašyme, gautame iš Rusijos prokuratūrai?
– Kalbant apie šį konkretų prašymą, galiu tik patvirtinti, kad toks prašymas iš tiesų yra gautas prokuratūroje, jis yra nagrinėjamas, vyksta visos procedūros, kurios privalo vykti tokiais atvejais. Tačiau, vadovaudamasi tarptautinės teisinės pagalbos teikimo principais, detaliau pakomentuoti, kas yra minima prašyme, koks jo turinys, deja, neturiu galimybės.
– O vis dėlto kodėl? Kas ten yra tokio slapto, kad prokuratūra nekomentuoja šio prašymo?
– Tokie yra tarptautiniai susitarimai – prašymą gavusi šalis nekomentuoja to viešai, nes tai yra kitos valstybės atliekamas tyrimas. Tokie yra bendri teisinės pagalbos teikimo tarptautiniai principai.
– Kada tiksliai gautas šis prašymas – pirmadienį ar savaitgalį?
– Galiu pasakyti, kad šis prašymas gautas šią vasarą.
– Jis gautas šią vasarą ir tik dabar paskelbta, kad prokuratūra tokį prašymą gavo?
– Aš dar kartą norėčiau pasakyti, kad prašymo gavimas, prašymo turinys nėra ta informacija, kuri yra skelbiama viešai, vadovaujantis tarptautiniais susitarimais.
– Viskas suprantama. Tačiau kodėl prokuratūra pirmadienį skelbia tokią žinią, kai prašymas gautas, kaip sakote, vasarą?
– Jūs klystate. Prokuratūra nepaskelbė pirmadienį tokios žinios. Mes atsakėme į žurnalistų užklausimą, kurį gavome penktadienį, ir ta informacija pasirodė viešai jau penktadienį.
– Kokį atsakymą Generalinė prokuratūra ruošia Rusijai? Ar ji apskritai ruošia tokį atsakymą?
– Kaip minėjau, taip, procedūros vyksta, prašymas yra nagrinėjamas, tačiau, atsakydama, koks jis gali būti, nesiimsiu spėlioti. Tik paminėsiu tai, kad prieš daugiau nei dešimtmetį analogiški šiam prašymai jau buvo gauti prokuratūroje. Juos išnagrinėjus, buvo priimtas sprendimas ir pranešta, kad atsisakome juos vykdyti. Tiesiogiai, vadovaujantis susitarimais, teisinė pagalba neteikiama, jei jos teikimas gali pakenkti šalies suverenitetui, saugumui, prieštarauja pagrindiniams šalies įstatyminiams principams. Taip pat, jei konkreti veika, apie kurią yra kalbama teisinės pagalbos prašyme, šalyje, kuri tokį prašymą gavo, nėra kriminalizuota, t. y. nėra įtraukta į Baudžiamąjį kodeksą, jos nėra Baudžiamajame kodekse. Tai yra pagrindai, kuriais dažniausiai atsisakoma vykdyti tokį prašymą.
– Ar vienas pilietis minimas pačiame prašyme, ar vis dėlto tie 1,5 tūkst.?
– Aš galiu patvirtinti, kad kalbama apie vieną atvejį.
– Kodėl, Jūsų žiniomis, akcentuojamas vienas asmuo, kai pasitraukusių iš Sovietų armijos buvo per 1,5 tūkst.?
– Negaliu pakomentuoti to, kas yra kitos šalies sprendimas, [t. y.] teikti tokį, o ne kitokį prašymą.
– Ar, prokuratūros manymu, šis pilietis negali būti saugus, būdamas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse?
– Apgailestauju, bet susilaikysiu nuo komentaro šiuo klausimu.
