Juos vadina mulais. Dažnas jų už narkotikų gabenimą taip ir negauna žadėtų tūkstančių – kelionė paprastai baigiasi Lotynų Amerikos kalėjimuose. Šių įstaigų slegiančiu oru kvėpuoja mažiausiai keli šimtai Lietuvos piliečių, rašo „Lietuvos žinios“.
Juos vadina mulais. Dažnas jų už narkotikų gabenimą taip ir negauna žadėtų tūkstančių – kelionė paprastai baigiasi Lotynų Amerikos kalėjimuose. Šių įstaigų slegiančiu oru kvėpuoja mažiausiai keli šimtai Lietuvos piliečių, rašo „Lietuvos žinios“.
Lotynų Amerikos valstybių įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmes atlieka daugiau kaip 100 Lietuvos piliečių. Tokius duomenis turi mūsų šalies institucijos. Iš tikrųjų kalinčiųjų gali būti gerokai daugiau, nes daugelis už narkotikų kontrabandą nuteistų lietuvių į Lietuvos konsulatus nesikreipia. Beveik visi jie įkliuvo dėl kokaino kontrabandos.
Tikslios statistikos nėra
Kameroje stovi aštuonios lovos, bet joje kali 12 žmonių – keturi miega ant grindų. Kiekvienoje kameroje už užuolaidos įrengtas tualetas, bet naktį juo pasinaudoti neįmanoma – ten taip pat miega vienas kameros draugas.
Gausėjant kalinių jiems maitinti skiriama pinigų suma nedidėja, todėl maisto kokybė prastėja, o kiekis mažėja. Bloga ir nuteistųjų medicininė priežiūra. Be to, jų dažnai nepasiekia artimųjų rašomi laiškai. Atlikusiųjų bausmę drabužiai grąžinami jiems supeliję, o žiedai ar laikrodžiai tiesiog būna dingę.
Apie tokią Lotynų Amerikoje kalinčių mūsų tautiečių padėtį prelatui Edmundui Putrimui papasakojo lietuvių bendruomenių nariai. E.Putrimas, Vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuviams katalikams, pabrėžė, kad vietos lietuviai įkalinimo įstaigose esančius tautiečius globoja: atveža jiems paklodžių, rankšluosčių, knygų, net juodos lietuviškos duonos.
Kiek Lietuvos piliečių kali Lotynų Amerikos šalyse, nežino niekas. Užsienio reikalų ministerija (URM) kalba apie maždaug 100 tokių asmenų. Vien Peru sostinės Limos kalėjime, URM duomenimis, jų yra 27.
„Tikri skaičiai gerokai didesni“, – LŽ tikino buvusi Seimo kontrolierė Leonarda Kuodienė, ne vienus metus dirbanti Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos biure. Jos teigimu, daugelis mūsų tautiečių apie savo suėmimą Lietuvos diplomatinėms įstaigoms pranešti nenori.
Tai LŽ patvirtino ir URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas. Kaip rašoma ministerijos LŽ atsiųstame laiške, problema yra gerokai rimtesnė.
„Reikia pripažinti, kad beveik visose Lotynų Amerikos šalyse ne visada vykdomas reikalavimas informuoti atstovybes, net jei to pageidauja sulaikytas pilietis. Kadangi Lotynų Amerikoje turime tik vieną atstovybę – Argentinoje, kuri yra dar akredituota Urugvajui, Brazilijai ir Čilei, daugeliu atvejų kitų Lotynų Amerikos šalių pareigūnai nesiunčia informacijos į užsienyje esančią ambasadą. Garbės konsulai ar kitų Europos Sąjungos valstybių atstovybės informuojamos retai“, – pabrėžė Lietuvos diplomatai.
URM vienintelę Lietuvos ambasadą šiame žemyne netrukus ketina uždaryti.
Kokainą gabena žarnyne
Beveik visi Lotynų Amerikoje kalintys lietuviai, kad ir kiek jų būtų, ten pateko dėl narkotinių medžiagų kontrabandos. Įkliuvusieji iš pradžių turi ilgai laukti, kol jiems iškeliamos bylos. Tokių asmenų interesams teismuose atstovauja prastai mokami valstybės advokatai. Už bandymą išvežti iš šalies nedidelį kiekį kokaino gabentojams dažniausiai gresia nuo trejų iki penkerių metų kalėjimo.
„Jiems būtų geriau, jei juos pagautų Europoje. Čia bausmės švelnesnės“, – LŽ sakė Policijos departamento Organizuoto nusikalstamumo tyrimo trečiosios valdybos viršininkas Edvardas Šileris. Būtent į Europos oro uostus – dažniausiai Londoną, Amsterdamą – kokainą turi nugabenti vadinamieji mulai.
E. Šilerio teigimu, kokainas iš Lotynų Amerikos į Europą gabenamas trejopai. Didelis kiekis (10–300 kilogramų) plukdomas jūriniais konteineriais. Mulai vežioja mažesnį kiekį – po kelis kilogramus lagaminuose arba iki kilogramo savo organizme.
„Narkotinės medžiagos supakuojamos į prezervatyvą ir praryjamos. Dažniausiai tokiu būdu vežama apie kilogramą kokaino. Bet rekordininkai buvo prariję ir po pusantro“, – pasakojo E. Šileris. Pasak pareigūno, apmokėti gabentojams kelionę ir dar sumokėti jiems kelis tūkstančius eurų siekiantį atlyginimą nusikalstamoms grupuotėms apsimoka. „Pelnas vis tiek skaičiuojamas tūkstančiais procentų“, – pažymėjo E. Šileris.
Pareigūnas prašė straipsnyje neminėti narkotinių medžiagų kainų juodojoje rinkoje. „Tai gali suveikti kaip reklama: pažiūrėkite, ten nusipirksite už vieną sumą, parsivežę parduosite už kitą ir tokiu būdu tiek ir tiek uždirbsite“, – sakė E. Šileris.
Tinkamas pasas
Daugelis tokia lengvo uždarbio perspektyva susivilioja. „Būna atvejų, kai kone visi lėktuvo reiso iš kurio nors Pietų Amerikos oro uosto į Europą keleiviai yra vadinamieji mulai“, – pasakojo E. Šileris.
Pareigūno teigimu, net jei tam tikrą dalį narkotikų kurjerių policija pagauna, nusikalstamų grupuočių vadovams galvos dėl to neskauda. Mulai negali jų išduoti, nes žmonių, kuriems dirba, tiesiog nepažįsta. Kurjeriai tik gauna informaciją: adresą, kuriuo turi atsiimti krovinį, ir laiką, kada tai turi padaryti.
Kita vertus, ir nuostolis dėl kelių prarastų kilogramų kokaino yra mažesnis nei didelio krovinio praradimas. „Pasinaudojant mulais tiesiog skaidoma rizika“, – sakė Organizuoto nusikalstamumo tyrimo trečiosios valdybos viršininkas.
Kodėl tarp vadinamųjų mulų yra tiek daug lietuvių? „Lietuvos Respublikos pasas labai geras“, – paaiškino L. Kuodienė. Su juo be vizos galima keliauti po Lotynų Ameriką, be jokių patikrų pasienyje – po visą Europos Sąjungą. Be to, europiečiai pasieniečiams atrodo ne tokie įtartini kaip kitų žemynų gyventojai.
Dauguma į nusikalstamą veiką įsiveliančių lietuvių – 18–30 metų, dažniausiai mažesnių miestelių gyventojai. „Kiek teko girdėti istorijų, greitai paturtėti jiems pasiūlydavo koks nors draugo draugas“, – pasakojo prel. E. Putrimas.
Tačiau netrūksta atvejų, kai nusikaltėliai, verbuodami naujus narkotikų gabentojus, būna įžūlesni. „Prieš kurį laiką viename portale pasirodė skelbimas apie „trumpalaikį darbą Peru“. Vienas žmogus, vėliau mums persiuntęs savo laišką, pasidomėjo skelbimu ir sužinojo, kad už 10 tūkst. litų jam teks kai ką praryti“, – prisiminė E. Šileris. Policija tuomet pradėjo tyrimą, nustatė, kad narkotikų kurjerius Anglijoje gyvenančios draugės prašymu verbavo viena Kaune gyvenanti mergina.
Į teismą nepaduosi
Lietuviai kurjeriai dirba ir Lietuvos, ir užsienio nusikalstamoms grupuotėms. Lietuvos rinka yra nedidelė, todėl dažnai galutinis jų vežamo kokaino tikslas – Vakarų Europos šalys. Pasak E. Šilerio, lietuvių, gabenančių narkotikus, smarkiai padaugėjo mūsų šalį apėmus ekonomikos krizei. Ūkio padėčiai kiek pagerėjus, šiais metais jau fiksuojamas užsienyje už narkotikų kontrabandą sulaikytų lietuvių skaičiaus mažėjimas.
Būtent nedarbas, skurdas, greito praturtėjimo viltis dažniausiai pastūmėja jaunuolius neteisėtos veiklos link. Pasak prel. E.Putrimo, dalis Lotynų Amerikoje kalinčių lietuvių, vežusių kokainą lagaminuose, kalėjimuose juos lankančius tautiečius tikina nežinoję, koks yra tikrasis krovinio turinys.
„Kaip policininkas netikiu, kad kas nors nežino, ko skrenda į Pietų Ameriką. Kas siūlo nemokamai nuskristi, savaitę mokėti už gerą viešbutį ir dar duoti didelius pinigus už lagamino parvežimą? Ar kas nors galėtų patikėti, kad tai gali būti legalu?“ – stebėjosi E. Šileris.
Nelegalaus praturtėjimo viltys dažnai dūžta net neįkliuvus pareigūnams. Pasak E. Šilerio, policijai žinomi ir atvejai, kai kurjeriai buvo pasitinkami oro uoste, iš jų atsiimamas krovinys, bet pinigai nesumokami. „Sutarties čia nepasirašysi, į teismą nepaduosi“, – pabrėžė policijos pareigūnas.
Lietuvos garbės konsulas Limoje Eduardo Paškevičius-Velarde ne kartą yra perspėjęs ir apie dar vieną pavojų: narkotikų gabentojai nusikalstamų grupuočių dažnai sąmoningai pakišami Lotynų Amerikos šalių policijai. Korumpuoti pareigūnai tada praleidžia "nepastebėtas" stambesnes narkotikų siuntas, o savo viršininkams gali pasigirti atskleidę nusikalstamą veiką.
Gali baigtis mirtimi
Belangė Brazilijoje ar Argentinoje – ne blogiausia, kas gali nutikti greito praturtėjimo galimybe įtikėjusiems jaunuoliams. „Pakuotės, kurias jie ryja, nėra geležinės. Visuomet yra rizika, kad jos bus pažeistos“, – pasakojo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.
Į jo centrą yra patekę keli narkotikų gabentojai, į kurių žarnyną buvo pasklidęs nedidelis kiekis narkotinių medžiagų. Visi šie atvejai baigėsi laimingai. „Bet tai gali baigtis ir blogiausiu būdu“, – pabrėžė R. Badaras.
Tokių atvejų buvo. Vienas lietuvis, kurio žarnyne įtrūko kokaino prikimštas prezervatyvas, iš Limos oro uosto buvo skubiai išvežtas į ligoninę. Tačiau medikai nieko padaryti nebegalėjo – jaunuolis mirė pakeliui į gydymo įstaigą. Kadangi motina neturėjo pinigų pargabenti sūnaus palaikus į Lietuvą, jis buvo palaidotas Peru.
Vieną narkotikų kurjerį, kurio žarnyne įstrigo kapsulė su narkotinėmis medžiagomis, bandyta operuoti Lazdijų ligoninėje. Operacija buvo nesėkminga – jaunuolio gyvybė užgeso.
