Praėjusią savaitę jūra išmetė net tris nugaišusius ruonius. Nuo ko jie nugaišo, specialistai nė nebandė aiškintis. Ruonių kūnai buvo taip suirę, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba nesiėmė jų tirti. Gaišenos išgabentos į Rietavo gyvūnų šalutinių produktų utilizavimo įmonę.
Praėjusią savaitę jūra išmetė net tris nugaišusius ruonius. Nuo ko jie nugaišo, specialistai nė nebandė aiškintis. Ruonių kūnai buvo taip suirę, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba nesiėmė jų tirti. Gaišenos išgabentos į Rietavo gyvūnų šalutinių produktų utilizavimo įmonę.
Šią vasarą rasta 12 negyvų ruonių
Nustipę ruoniai šią vasarą – dažnas pajūrio pakrančių reiškinys. Gyvūnų globos organizacija „Būk mano draugas“ skaičiuoja 12 atvejų, kuomet teko kviestis specialistus iš Rietavo, kad išgabentų gaišenas. Pernai pajūryje jų būta dar daugiau. Bangos praėjusią vasarą išmetė dvidešimties ruonių kūnus.
Svarstymų, iš kur tokia nugaišusių ruonių gausa – daug. Vieni mano, kad žinduoliai žūsta įsipainioję į žvejų tinklus, kiti kaltę verčia apsiginklavusiems žvejams. Jie, esą, nudobia ar net nušauna į jų laimikį nusitaikiusius ruonius. Tačiau aplinkosaugininkai linkę užstoti žvejus.
„Mes juk pasitinkame iš jūros grįžtančius žvejus. Tikrindami, ar teisingai uždeklaruotas jų laimikis, ar neparsiplukdė neleistinų sugauti žuvų, patikriname ir jų įrangą. Dar nė karto nemačiau, kad laive žvejai turėtų medžioklinį šautuvą. Nebent užantyje kokį slepia. Bet mes juk netikrinsim ir nepulsim kratyti jų kišenių“, – pasakojo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Raimondas Šatkauskas.
Skandinavijoje įteisinta ruonių medžioklė
Ruonių Lietuvos vandenyse medžioti negalima, o štai Skandinavijos šalyse tai teisėta. Gali būti, kad jos ten nušautus ruonius bangos tiesiog atplukdė į Lietuvos krantus. Juolab, kad ir gaišenų būklė rodo jas vandenyje prabuvus ilgą laiką. Ruonių kūnai per daug suirę ir išbrinkę, kad juos imtųsi tirti specialistai. Tad belieka spėlioti, ruonių žudynės – Lietuvos ar kitų Baltijos šalių žvejų darbas.
„Dėl ruonių žūties teko bendrauti su jų populiaciją stebinčiais Lietuvos jūrų muziejaus specialistais. Ir mes, ir jie turi rimtų abejonių, kad šie žinduoliai jūroje mirė sava mirtimi. Spėjimai, kad prie ruonių žūties prisideda žvejai, labai pagrįsti. Tik įtarimai labiau krinta ne ant Lietuvos, o ant Skandinavijos žvejų. Ir Švedijoje, ir Suomijoje ruonius leidžiama medžioti. Jau ir Estijoje skirstomos kvotos leistinam sumedžioti ruonių skaičiui. Bet mes, kaip gamtos išteklių saugotojai, labiau linkę siūlyti žuvų išteklių gausinimo programas, o ne ruonių populiacijos reguliavimą šaudant“, – Lietuvos gamtos fondo poziciją išdėstė gamtosaugos specialistė Vaida Survilienė.
Baltijos jūroje – dešimtys tūkstančių ruonių
Pastebima, kad pastaraisiais metais ruonių skaičius Baltijos jūroje auga stulbinamai greit. Oficialūs duomenys rodo, kad šių žinduolių Baltijoje – 30 tūkstančių. Tačiau žvejai tikina, kad dvigubai daugiau.
Tiesa, ruonių radybos pakrantėse ne visada paženklintos žinduolių žūtimi. Šią vasarą muziejininkams buvo perduoti du sužeisti ir nusilpę ruonių mažyliai. Pajūryje pasiklydusius rastinukus Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai išgydė, sustiprino ir rudeniop ketina paleisti į atvirą jūrą.
