Valstybės kontrolė baigė Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą, rašoma pranešime spaudai.
Valstybės kontrolė baigė Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą, rašoma pranešime spaudai.
„Vidaus reikalų įstaigose nustatyti sisteminiai turto perdavimą ir nuomą, taip pat viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, neracionalaus lėšų naudojimo atvejai. Audito metu surinkta informacija tapo pagrindu kreiptis į prokuratūrą su prašymu apginti viešajį interesą ir išsiaiškinti įtarimus dėl galimai neskaidraus sandorio“, – kalbėdama apie audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Vertindami, kaip Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas ir kitos vidaus reikalų sistemos įstaigos perduoda valdyti ir nuomoja valstybės turtą, auditoriai nustatė atvejų, kai privačioms įmonėms buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis patikėjimo teise valdomu turtu. Be to, tokiais atvejais nebuvo užtikrinta, kad turto naudotojas kompensuotų visas naudojamose patalpose patirtas elektros energijos, vandens ir šildymo išlaidas, todėl jos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų.
Kai kurios ministerijai pavaldžios įstaigos taip pat laiku neperskaičiavo nuomos mokesčio už tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomą ir dėl to negavo 23,6 tūkst. Lt pajamų, kurias galėjo panaudoti įvairioms programos vykdyti.
Pasak auditorių, dažni buvo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai: paslaugų (taip pat ir sutartyje nenumatytų papildomų) pirkimas be viešųjų pirkimų procedūrų, derybų metu nustatytų pirkimo sąlygų keitimas sudarant sutartį, sąlygų konkurse dalyvauti tik vienam ar keliems konkretiems tiekėjams sudarymas, netinkamų pirkimo būdų pasirinkimas ir kt.
Pavyzdžiui, Kauno ir Klaipėdos apskričių vyriausieji policijos komisariatai be viešųjų pirkimų procedūrų įsigijo prekių už 166,1 tūkst. Lt. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įsigijo 1,4 mln. Lt vertės remonto darbus dirbtinai ribodamas konkurenciją, nes dalyviams nustatė pernelyg aukštus, pirkimo sąlygoms neproporcingus reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, patvirtinęs pirkimo sąlygas, kurios buvo pritaikytos vieninteliam tiekėjui, daugiau kaip už pusę milijono litų pirko gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos techninės priežiūros paslaugas, už kurių dalį jau buvo sumokėta tam pačiam tiekėjui pagal sistemos diegimo 2011 metų sutartį.
Audito metu surinktus faktus, keliančius abejonių dėl šių paslaugų pirkimo skaidrumo, Valstybės kontrolė perdavė Generalinei prokuratūrai.
Audito metu nustatyti ir darbo užmokestį ir priemokas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai –didesnių priemokų, vienkartinių išmokų ir kompensacijų, negu priklausė mokėjimas. Vienas tokių atvejų – Policijos įstaigų sumokėti 405,6 tūkst. Lt priemokų ir 111,1 tūkst. Lt su jomis susijusių darbdavio socialinio draudimo įmokų, tinkamai nepagrindus jų skyrimo.
Be to, audito metu paaiškėjo ir neracionalaus bei neteisėto lėšų naudojimo atvejai. Pavyzdžiui, Policijos departamentui pavaldžios įstaigos, vykdydamos investicijų projektus, 443,9 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų, skirtų kapitalo investicijoms, planavo ir naudojo baldams, kompiuteriams, buitinei technikai, ūkiniam inventoriui ir trumpalaikiam turtui įsigyti, nors Valstybės investicijų programoje lėšos tokiam turtui įsigyti neplanuojamos.
Valstybės kontrolė taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą ir išieškoti valstybės biudžetui padarytą 306,1 tūkst. Lt žalą, teismams pripažinus neteisėtais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojo atleidimus.
