Kauno klinikų medikai, rengdamiesi kepenų transplantacijos operacijai ir ją atlikdami klinikose gydomai moteriai, padarė keletą grubių pažeidimų – kepenys persodintos ne tam, kam labiau reikia, ir neištirtas donoras. Tokią išvadą Nacionalinis transplantacijos biuras teikia Sveikatos apsaugos ministerijai.
Kauno klinikų medikai, rengdamiesi kepenų transplantacijos operacijai ir ją atlikdami klinikose gydomai moteriai, padarė keletą grubių pažeidimų – kepenys persodintos ne tam, kam labiau reikia, ir neištirtas donoras. Tokią išvadą Nacionalinis transplantacijos biuras teikia Sveikatos apsaugos ministerijai.
Kas dėl to kaltas ir kam turėtų būti taikoma atsakomybė, biuras neįvardija, palikdamas spręsti ministerijai. Kauno klinikos abejoja biuro tyrimu ir teigia, kad reikia tobulinti esamą transplantacijos sistemą, praneša LRT Televizijos laida „Panorama“.
Tyrimas dėl kepenų transplantacijos pradėtas, kai rugsėjo viduryje Kauno medikai donoro kepenis persodino savo pacientai, nors Nacionalinis transplantacijos biuras šį organą persodinti buvo skyręs Vilniaus Santariškių klinikų ligonei.
Kauno medikai tada aiškino, kad persodinimas buvo būtinas ir laiku nespėta užpildyti visų privalomų dokumentų. Transplantacijos biuras tai laiko pažeidimu, kaip ir ne iki galo ištirtą donorą.
„Pacientė, kuriai pirmai reikėjo persodinti kepenis, neteko šitos galimybės. Antras pažeidimas – organų paėmimas pradėtas neištyrus donoro – nesulaukus virusologinių tyrimų atsakymo“, – sako Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė.
Kauno klinikos nepripažįsta padariusios klaidų.
„Jei ir yra kažkokių tvarkos aprašymų neatitikimų, tai reikia tobulinti esamą tvarką, padarius iš to išvadas, o ne kaltinti medikus, kurie sunkiai dirbo. Mes norėtume, kad šitas išvadas darytų ne biuras, kuris prisidėjęs prie šitos situacijos, mes norėtume, kad tai būtų išorinė Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta komisija, kuri ištirtų šitą situaciją“, – teigia Kauno klinikų direktorius operacinei medicinai Rytis Rimdeika.
Kokios atsakomybės turėtų sulaukti medikai, atsakingi asmenys ar institucijos, paliekama spręsti Sveikatos apsaugos ministerijai. Ši tikina iki vakaro išvadų negavusi.
Kartu svarstoma, kad ateityje koordinuojant transplantaciją telefonu pokalbius reikėtų įrašinėti. O dėl transplantacijos – kam turėtų tekti donuojamas organas – spręstų ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniai ekspertai.
