Lietuvos politiniai lyderiai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų aktyviai naudodamiesi socialiniu tinklu „Twitter“, o tarp daugiausiai bendrų jungčių turinčių paskyrų yra net dvi lietuviškos.
Lietuvos politiniai lyderiai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų aktyviai naudodamiesi socialiniu tinklu „Twitter“, o tarp daugiausiai bendrų jungčių turinčių paskyrų yra net dvi lietuviškos.
Tai rodo pasaulio lyderių elgsenos socialiniame tinkle „Twitter“ tyrimas „Twiplomacy“, kasmet atliekamas pirmaujančios pasaulinės ryšių su visuomene ir komunikacijos agentūros „Burson–Marsteller“. Šiandien pristatytas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 83 procentai visų Jungtinių Tautų (JT) vyriausybių naudoja „Twitter“, o du trečdaliai (68 procentai) visų valstybių ir vyriausybių vadovų turi asmenines „Twitter“ paskyras.
Užsienio reikalų ministerijos „Twitter“ paskyra @LithuaniaMFA, turinti 44 bendras jungtis su kitais socialinio tinklo vartotojais geriausiai susijungusių pasaulio lyderių 50–tuke užima 14 vietą. Ministras Linas Linkevičius, turintis 21 bendrą jungtį, tame pačiame sąraše užima 48 vietą. Tai rodo, kad Lietuvos atstovai „Twitter“ galimybes bendravimui išnaudoja sėkmingiau, nei žymiai didesnes sekėjų auditorijas turintys užsienio šalių lyderiai, rašoma BVRG pranešime spaudai.
„Lietuvoje „Twitter“ aktyvumui didelę įtaką turėjo du įvykiai: šalies pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ir neramumai Ukrainoje. Pirmininkavimo metu Užsienio reikalų ministerija tapo informacijos Europos diplomatams ir politinei žiniasklaidai šaltiniu, tam profesionaliai išnaudodama „Twitter“.
Neramumų Ukrainoje metu Lietuvos politikai „Twitter“ tinkle tarptautinei bendruomenei aktyviai komunikavo apie įvykius šioje šalyje ir mūsų valstybės pozicijas. Politikai retai tampa naujovių skleidėjais, bet panašu, kad būtent jų dėka Lietuvos žiniasklaida ir dalis aktyvių gyventojų atrado „Twitter“ kaip greitos ir patikimos informacijos šaltinį ir pradėjo aktyviau juo naudotis“, – įžvalgomis apie Lietuvai aktualius tyrimo rezultatus dalinasi Jonas Blinstrubas, komunikacijos agentūros BVRG, afilijuotos „Burson–Marsteller“ tinklo partnerės Lietuvoje, direktorius.
Populiariausiais pasaulyje „Twitter“ lyderiais yra JAV prezidentas Barack Obama (@BarackObama), turintis per 43 milijonus sekėjų, popiežius Pranciškus (@Pontifex) su devyniomis paskyromis skirtingomis kalbomis ir 13 milijonų sekėjų bei Indonezijos prezidentas Susilo Bambang Yudhoyono (5 milijonai sekėjų). Naujasis Indijos premjeras Narendra Modi (@NarendraModi), išrinktas tik gegužės pabaigoje, tapo penktu labiausiai „Twitter“ sekamu pasaulio lyderiu ir turi 4.967.846 sekėjus. Numatoma, kad per kelias dienas jis pralenks Jungtinių Valstijų Baltųjų rūmų paskyrą @WhiteHouse (4.976.734). Vis dėl to, populiariausi pasaulio lyderiai patys seka tik mažą dalį savo kolegų ir retai įsitraukia į diskusijas.
Savo elgesiu išsiskiria Europos valstybių užsienio reikalų ministrai ir jų vadovaujamos ministerijos, nes sekdami vieni kitus, jie „Twitter“ pavertė virtualia diplomatine erdve. Prancūzų užsienio reikalų ministras Laurent Fabius (@LaurentFabius) yra geriausiai susijungęs užsienio reikalų ministras, bendrai susijungęs (sekantis ir jų sekamas) su 91 kolega. Europos išorės veiksmų tarnyba (@eu_eeas) yra antroje vietoje ir turi 71 bendrą jungtį, o Švedijos Užsienio reikalų ministras Carl Bildt (@CarlBildt) yra trečias ir turi 68 bendras jungtis. Šios bendros jungtys, diplomatams sekant vieniems kitus, leidžia pradėti privačius pokalbius asmeninėmis „Twitter“ žinutėmis.
„Šis tyrimas rodo, kad nors sekėjų skaičius svarbus, bendrų jungčių skaičius yra dar svarbesnis“, – komentuoja Jeremy Galbraith, „Burson–Marsteller“ Europos, Vidurio rytų ir Afrikos vadovas ir pasaulinis strategijos vadovas. „Įdomu matyti, kaip užsienio reikalų ministerijos „Twitter“ platformoje sukūrė didžiulį skaitmeninį tinklą, kuriame ne kiekvienas įrašas yra patvirtinimas teisininkų ar atstovų žiniasklaidai. Korporacijos ir jų vadovai gali daug pasimokyti iš politikų elgesio „Twitter“, ypač naudojimosi skaitmeninėmis priemonėmis komunikacijai ir kaip susijungti su kolegomis ir įtakingaisiais.“
Tarp kitų tyrimo išvadų:
– Lietuvoje daugiausiai „Twitter“ sekėjų turi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė (@GrybauskaiteLT) – 13.656. Antroje vietoje yra Užsienio reikalų ministerijos (@LithuaniaMFA) paskyra, turinti 9.971 sekėjus, o trečiojoje – jos vadovas Linas Linkevičius (@LinkeviciusL), sekamas 6.662 „Twitter“ vartotojų. Premjeras Algirdas Butkevičius (@AButkevicius) turi 1.817 vartotojus. Lietuvos politiniai lyderiai, aktyviau naudodami „Twitter“ tinklą, taip pat perėjo prie dažnesnio anglų kalbos vartojimo savo įrašuose, taip parodydami orientaciją į tarptautinę diplomatų bendruomenę.
– Dažniausiai Lietuvos atstovai savo įrašuose naudojo žymes #eu, #eu2013lt, #lithuania ir #ukraine.
– Labiausiai dalinamasi Prezidentės @Grybauskaite_LT įrašais, kiekvieną persiunčiant vidutiniškai 20 kartų.
– Daugiau nei 3.000 ambasadų ir ambasadorių šiuo metu aktyviai naudojasi „Twitter“: Kanada, Prancūzija, Izraelis, Meksika, Nyderlandai, Lenkija, Rusija, Ispanija, Švedija, Turkija, Ukraina, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos turi daugiausiai savo ambasadų ir misijų „Twitter“ tinkle. JK Užsienio tarnyba taip pat skatina asmeninį ambasadorių įsitraukimą, o nesinaudojant skaitmeninėmis priemonėmis tapti Užsienio tarnybos diplomatu tapo beveik neįmanoma.
– Popiežius Pranciškus (@Pontifex) yra įtakingiausias pasaulio lyderis „Twitter“ tinkle. Jo ispaniški įrašai yra persiunčiami vidutiniškai daugiau nei 10 tūkstančių kartų kiekvienas. Venesuelos prezidento Nicolas Maduro pranešimai persiunčiami vidutiniškai 2.000 kartų. Palyginimui, @BarackObama įrašai persiunčiami vidutiniškai tik po 1.400 kartų, nepaisant didelio sekėjų skaičiaus.
– Seniausiai „Twitter“ naudoja Barack Obama, prisijungęs prie jo 2007 metų kovo 5 dieną (tuo metu kaip senatorius Obama). Meksikos prezidentas Enrique Peña Nieto (@EPN), Belgijos premjeras Elio Di Rupo (@ElioDiRupo) ir Kanados premjeras Stephen Harper (@PMHarper) yra tarp ankstyvųjų naudotojų, ir prisijungė vėliau 2007 metais.
– Visos 645 tyrime analizuotos paskyros turi bendrą 157.117.808 sekėjų auditoriją. Vidutinis sekėjų skaičius yra 10.147. 2014 m. birželio 23 d. duomenimis, visi pasaulio lyderiai bendrai buvo publikavę 1.932.262 įrašus.
