Jau kitąmet vyksiantys savivaldos rinkimai gali būti visai kitokie. Parlamentarai rengiasi ne tik įteisinti tiesioginius merų rinkimus, bet ir padalyti savivaldybes į kelias mažesnes apygardas. Nors siūloma naujovė kol kas sėkmingai skinasi kelią, vis garsiau skamba ir skeptikų balsai.
Jau kitąmet vyksiantys savivaldos rinkimai gali būti visai kitokie. Parlamentarai rengiasi ne tik įteisinti tiesioginius merų rinkimus, bet ir padalyti savivaldybes į kelias mažesnes apygardas. Nors siūloma naujovė kol kas sėkmingai skinasi kelią, vis garsiau skamba ir skeptikų balsai.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) jau pritarė kelių parlamentarų siūlymui, kad kiekviena savivaldybė būtų suskirstyta į daugiamandates apygardas. Jose būtų renkama po kelis vietos valdžios atstovus, atsižvelgiant į konkrečios apygardos rinkėjų ir visų savivaldybės tarybos narių skaičių.
Šio sumanymo iniciatoriai tikina, kad tai leis bendruomenėms, kaimų ir miestų seniūnijoms turėti savo atstovus savivaldoje. Dalis politikų nelinkę pritarti naujovei, juolab užmojams esamą tvarką keisti prieš pats rinkimus.
Kandidatuos tik vienoje apygardoje
Kiekvieną šalies savivaldybę suskirstyti į kelias daugiamandates apygardas, jose renkant atitinkamą tarybos narių skaičių, pasiūlė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys, „darbietė“ Virginija Baltraitienė ir konservatorius Algis Strelčiūnas.
Anot VVSK pirmininkės V. Baltraitienės, pačios savivaldybių tarybos turėtų nusistatyti rinkimų apygardų ribas. Ji mano, kad kiekvienoje tokioje apygardoje turėtų būti 5-6 tūkst. rinkėjų. „Partija ar rinkimų komitetas iškeltų savo kandidatus, kurie balotiruotųsi tik vienoje apygardoje. Tie patys asmenys negalėtų kandidatuoti keliose apygardose“, – LŽ aiškino ji.
Apygardas siūloma sudaryti taip, kad jose būtų renkami ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5-6 savivaldybės tarybos nariai. Pavyzdžiui, sostinę, į kurios tarybą renkamas 51 narys, pasak V. Baltraitienės, būtų tikslinga suskirstyti į 10 rinkimų apygardų ir kiekvienoje jų išsirinkti po 5-6 vietos valdžios atstovus.
Valdžią artins prie žmonių
V. Baltraitienės teigimu, nauja tvarka padidintų vietos bendruomenių įtaką savivaldybėse. „Norima, kad ypač kaimiškose savivaldybėse būtų atstovaujamos visos seniūnijos, nes dabar dažniausiai balsuojama už žinomus žmones, o atstovai iš „pakraščio“ neišrenkami. Juk savivaldybės taryba turėtų atstovauti visam rajonui“, – dėstė politikė.
Ji taip pat pažymėjo, kad žmonėms savivaldos rinkimai, kuriuose jie galėtų išsirinkti savo seniūnijos, bendruomenės atstovus, taptų kur kas patrauklesni. Esą rinkėjų aktyvumas padidėtų. „Valdžia turi artėti prie bendruomenių“, – sakė parlamentarė.
V. Baltraitienė įžvelgia ir dar vieną teigiamą poslinkį – politinės jėgos būtų suinteresuotos išsiugdyti daugiau lyderių, nes į sąrašo viršų iškelti žinomi politikai rinkimuose sėkmės nebenulemtų. Tačiau politikė nėra tikra, ar Seimas ryšis pritarti siūlymams. „Iš tikrųjų partijose esama baimės, kad jų lyderiai gali nebepatekti į savivaldą“, – pažymėjo Seimo VVSK vadovė.
Keisti sistemą – ne laikas
Kitąmet sostinės mero regalijas iš dabartinio Vilniaus vadovo Artūro Zuoko ambicingai siekiantys perimti Seimo nariai – konservatorius Mantas Adomėnas ir Liberalų sąjūdžio (LS) vicepirmininkas Remigijus Šimašius – nėra linkę pritarti sumanymui, kad savivaldybės būtų padalytos į keletą mažesnių rinkimų apygardų.
„Ir tiesioginiais merų rinkimais, ir savivaldybių skirstymu į rinkimų apygardas bandoma švelninti susidariusį krizės pojūtį, kad savivalda neatstovauja gyventojams. Mano supratimu, abu siūlymai yra tik daliniai ir nepakankami norint išspręsti šią problemą“, – LŽ tikino M. Adomėnas. Jo teigimu, gyventojų atstovavimas savivaldoje būtų sustiprintas, jei tiesiogiai būtų renkami seniūnijų vadovai, kurie taip pat būtų savivaldybės tarybos dalis.
LS atstovas R. Šimašius pažymėjo, kad likus aštuoniems mėnesiams iki rinkimų keisti žaidimo taisykles – iš principo neproduktyvu. „Toks jausmas, kad tai yra daugiau savivaldos rinkimų kampanijos dalis nei sisteminis požiūris. Nebėra laiko diskutuoti apie rinkimų sistemos keitimą, dabar reikia teikti žmonėms siūlymus, kaip jiems geriau atstovauti“, – LŽ pabrėžė politikas.
Didelės naudos neįžvelgia
Teisininkas, sostinės Žvėryno bendruomenės narys Liudvikas Ragauskis pritaria savivaldybių suskirstymui į rinkimų apygardas, tačiau mano, kad dėl to bendruomenės nariams neatsivers platesnis kelias į savivaldybės tarybą. „Rinkimų kampanija priartėtų arčiau žmonių, bet teisiškai niekas nepasikeistų. Ne čia šuo pakastas! Partijoms ir toliau paliekama teisė kelti kandidatus. Žinoma, tokia teisė numatyta ir rinkimų komitetams, bet ji beveik neįgyvendinama. Žmonės rinks partijų kandidatus, todėl vietos bendruomenės nedaug ką laimės“, – LŽ teigė jis.
L. Ragauskis priminė, kad siūlymas savivaldybes suskirstyti į rinkimų apygardas nėra naujiena. Pasak jo, prieš keletą metų toks siūlymas „nepraėjo“, nes didžiosios partijos išsigando, kad tai suskaldys jų proporcinį elektoratą, ir jos pralaimės rinkimus.
Šimtai skirtingų biuletenių
Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas pripažino, kad nauja savivaldybių tarybų rinkimų tvarka rinkėjams suteiktų galimybę į vietos valdžią išrinkti arčiau bendruomenių esančius politikus, tačiau rinkimų prievaizdams ir politinėms jėgoms šie pokyčiai sukeltų daug papildomų sunkumų.
„Techninio darbo mums tikrai būtų nemažai, nes planuojami ir tiesioginiai merų rinkimai. Todėl iš karto atsirastų du biuleteniai, o per visą Lietuvą – net 120 skirtingų biuletenių! Jeigu dar savivaldybės į apygardas būtų dalijamos, atsirastų net keli šimtai biuletenių“, – LŽ sakė Z. Vaigauskas.
VRK vadovas taip pat pažymėjo, kad papildomų rūpesčių neišvengtų ir politinės partijos. „Juk jos turėtų pateikti nebe vieną kandidatų sąrašą, o gerokai daugiau jų“, – pabrėžė jis.
