Laisvės atėmimu iki trejų metų arba piniginėmis baudomis iki tūkstančio litų užsimota pažaboti mėgėjus nepagrįstai ant kojų kelti specialiąsias tarnybas. Šio siūlymo kritikai nuogąstauja, kad įsisukus griežtesnių sankcijų karuselei pilietiškai nusiteikę asmenys praras bet kokį norą padėti į nelaimę patekusiems žmonėms.
Laisvės atėmimu iki trejų metų arba piniginėmis baudomis iki tūkstančio litų užsimota pažaboti mėgėjus nepagrįstai ant kojų kelti specialiąsias tarnybas. Šio siūlymo kritikai nuogąstauja, kad įsisukus griežtesnių sankcijų karuselei pilietiškai nusiteikę asmenys praras bet kokį norą padėti į nelaimę patekusiems žmonėms.
Tikimasi, kad Seimui priėmus Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlomas pataisas sumažės melagingų ir piktavalių pranešimų Bendrajam pagalbos centrui (BPC), priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ar kitoms tarnyboms.
Ragina bausti griežčiau
Pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisas, už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą grėstų bauda nuo 500 iki 1000 litų arba areštas nuo 30 iki 50 parų. Šiuo metu baudos siekia 300-600 litų, administracinis areštas – iki 30 parų.
Už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad pagalbos poreikio nėra, siūloma skirti baudą nuo 500 iki 1000 litų arba areštą nuo 30 iki 50 parų. Dabar ATPK numatytas įspėjimas arba bauda nuo 300 iki 500 litų, arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų.
Taip pat norima griežtinti baudžiamąją atsakomybę už melagingus pranešimus. Asmenį, melagingai pranešusį ir paskleidusį žinią apie visuomenei gresiantį pavojų ar didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos specialiosios tarnybos, siūloma bausti areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Dabar Baudžiamasis kodeksas (BK) už tai numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą.
Privertė skambintojai
VRM duomenimis, pernai iš BPC gautų 3,9 mln. skambučių net 80 proc. buvo nesusiję su pagalbos kvietimu. Maždaug pusę jų sudarė skambučiai per klaidą arba netinkamai motyvuoti. Dar 10 proc. skambučių buvo „tylūs“ – kai su operatoriumi niekas nekalbėjo. Apie 40 proc. – piktavalių žmonių skambučiai, tokie numeriu 112 skambina tik norėdami sutrukdyti operatorių darbą arba juos iškoneveikti.
„Tarnybų veiklą ypač trikdo melagingi pranešimai, kai tenka siųsti policijos, ugniagesių gelbėtojų, greitosios pagalbos pajėgas, „Aro“ išminuotojus, evakuoti žmones, tikrinti pastatus. Tad lieka viena išeitis – bausmės už tokį neatsakingumą turi būti griežtinamos“, – pabrėžė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
Prabilti apie atsakomybės už šią veiką griežtinimą VRM suskubo, kai praėjusį mėnesį dėl melagingų pranešimų apie sprogmenis teko evakuoti žmones iš Šiaulių „Akropolio“ ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, o balandžio pabaigoje skambutis iš Pravieniškių pataisos namų privertė evakuoti telekomunikacijų bendrovės TEO darbuotojus ir lankytojus iš jos biurų visoje šalyje.
Didžiuliai nuostoliai
LŽ kalbintas Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) direktorius Alvydas Dirsė vylėsi, kad sugriežtinus atsakomybę nereikalingų iškvietimų tikrai sumažės. Dabar jų sulaukiama kasdien. „Kad skambutis melagingas, įsitikiname tada, kai mūsų medikai jau nuvyksta į nurodytą vietą“, – pasakojo A. Dirsė. Jis neslėpė, jog pernai tokiems tuštiems važinėjimams išleista apie 200 tūkst. litų. Šių išlaidų niekas nekompensuoja, o nereaguoti į iškvietimus medikai negali. Būna atvejų, kai greitosios pagalbos brigada iškviečiama net žmogui, užsnūdusiam parke.
„Mus galima lengvai išsikviesti, todėl gyventojai piktnaudžiauja tuo. O juk prašome, kad prieš skambindami žmonės įsitikintų, jog pagalba tikrai reikalinga. Tačiau to nedaroma“, – tvirtino Marijampolės GMPS direktorius. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai medikai iškviečiami į atokų kaimą, atveža tariamą ligonį iki ligoninės, o šis kaipmat pasprunka iš priėmimo skyriaus, mat jam tereikėjo nemokamai pasiekti miestą.
„Ne mano daržas...“
BK ir ATPK pataisomis siūloma nustatyti atsakomybę už bet kokį nepagrįstą kreipimąsi į BPC ar specialiąsias tarnybas žinant, kad pagalbos poreikio nėra. Bet ar skambinantieji visada gali suvokti, jog pagalbos iš tiesų nereikia.
Vilnietė Marija K. LŽ pasakojo, kad ne sykį yra atsidūrusi dviprasmiškose situacijose, – norėdama padėti kitiems moteris pati sulaukdavo nemalonumų. Kartą ji paskambino policijai, kai išvydo pro langą daugiabučio kieme besimušančius paauglius. Atvažiavus policininkams vaikai išsibėgiojo, o vilnietei teko aiškintis su pareigūnais. Kitą kartą ji pamatė kiemo žolėje gulintį žmogų ir iškvietė greitąją pagalbą. Atskubėję medikai pakėlė įkaušusį vyrą ir šis nusvyravo namo. „Dabar gyvenu pagal principą: ne mano daržas – ne mano pupos“, – teigė Marija K.
Įžvelgia grėsmę
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas mano, kad sugriežtinus atsakomybę už nepagrįstą kreipimąsi į specialiąsias tarnybas Lietuvos gyventojai, ir iki šiol ne itin pasižymėję dideliu pilietiškumu, dar labiau užsisklęs. „Atsakomybę griežtinti reikia. Tačiau turėtų būti aiškus skirtumas tarp tyčinio veiksmo ir atvejų, kai žmonės nežino, ar išties daromas nusikaltimas, ar įvyko kokia nelaimė“, – LŽ sakė M. Adomėnas.
Gyventojų, kurie praneša apie nelaimes, nusikaltimus ar nusižengimus, parlamentaro teigimu, nereikėtų tampyti po teisėsaugos institucijas. Sankcijų turėtų sulaukti tik tyčia pagalbos tarnybų ir kitų institucijų darbuotojų laiką švaistantys asmenys. Juk pilietiškai nusiteikę žmonės gali suklysti vertindami situaciją. „Aplinką stebintys gyventojai neturėtų būti baudžiami už parodytą pilietiškumą“, – pabrėžė Seimo narys.
VRM Teisės ir vidaus tyrimų departamento atstovai primena, kad sugriežtinus atsakomybę už melagingus ir nepagrįstus skambučius pilietiškai nusiteikusiems asmenims nebus užkirstas kelias pranešti specialiosioms tarnyboms apie galbūt sveikatos problemų turinčius žmones, jaunuolių kivirčus viešosiose vietose ir panašius atvejus. „Griežtinama atsakomybė tik už akivaizdžiai melagingus kvietimus. Asmenys, kurie pagalbos kreipsis nuoširdžiai įsitikinę dėl pavojaus, grėsmės, nelaimės ar įvykio, nei administracine, nei baudžiamąja tvarka neturės atsakyti“, – LŽ aiškino ministerijos valdininkai.
