Nors Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad balsų pirkimo skandale minimi Darbo partijos nariai negali būti parlamentarų sąraše, Seimas nutarė su paklausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Nors Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad balsų pirkimo skandale minimi Darbo partijos nariai negali būti parlamentarų sąraše, Seimas nutarė su paklausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Ketvirtadienį priimtu nutarimu parlamentarai teiraujasi, ar nebuvo pažeista tikroji rinkėjo valia Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ Živilei Pinskuvienei, Jolantai Gaudutienei, Jonui Pinskui, Vytautui Griciui visiškai panaikinus gautus pirmumo balsus ir šiuos kandidatus išbraukus iš Darbo partijos kandidatų sąrašo.
Kreipimesi pažymima, kad nei Ž. Pinskuvienė, nei J. Gaudutienė, nei J. Pinskus, nei V. Gricius netapo įtariamaisiais byloje, jų atžvilgiu nebuvo net pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl yra paneigiama tikroji rinkėjų valia.
Seimas taip pat prašo KT išvados, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) šių metų birželio 3 d. sprendimu „Dėl Seimo nario Viktoro Uspaskicho įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Seimo nario mandato pripažinimo Gintarui Tamošiūnui“, nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
VRK pripažino, kad atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa Darbo partijos kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas – Gintaras Tamošiūnas.
Ketvirtadienį už Seimo nutarimą „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 23, susilaikė 13 parlamentarų.
Gegužės 27 d. Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, jog balsų pirkimo skandale minimi Darbo partijos kandidatai Jonas Pinskus, Živilė Pinskuvienė, Jolanta Gaudutienė ir Vytautas Gricius negali būti Seimo rinkimų sąraše, primena ELTA.
KT nusprendė, jog Seimo 2013 liepos 2 d. sprendimas grąžinti „darbiečius“ į Seimo rinkimų sąrašus, sudarant galimybę jiems tapti parlamentarais, kai atsilaisvins kurio nors partiečio vieta Seime, prieštarauja Konstitucijai.
KT argumentavo sprendimą tuo, jog pagal Konstituciją, Seimas galutinį sprendimą dėl rinkimų rezultatų priima tik remdamasis KT išvada, o nustatyti, ar per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, gali tik teisminės valdžios institucija, nes rinkimų įstatymo pažeidimo nustatymas yra teisinio, o ne politinio vertinimo dalis.
Kaip ELTA skelbė, 2012 metų Seimo rinkimuose į viešumą iškilo masinis balsų pirkimo faktas kalėjimuose ir Seimas bei Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar per rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
KT tuomet nusprendė, jog buvo pažeistas Rinkimų įstatymas, ir Seimas patvirtino galutinę savo sudėtį, išbraukdamas skandale minimus „darbiečius“ J. Pinskų, Ž. Pinskuvienę, J. Gaudutienę ir V. Gricių. Tačiau vėliau jau naujos sudėties Seimo dauguma leido jiems „grįžti“ į rinkimų sąrašus, argumentuojant, kad šie politikai balsų pirkimo byloje yra tik liudininkai.
Šį Seimo sprendimą KT apskundė „Drąsos kelio“ frakcijos narys Vytautas Matulevičius.
Birželio 3 d. VRK sprendimu, į Europos Parlamentą (EP) išrinktą Seimo narį „darbietį“ Viktorą Uspaskichą Seime pakeis po jo Darbo partijos kandidatų rinkimų sąraše ėjęs ir mandato negavęs teisininkas Gintaras Tamošiūnas.
