Valstybės tarnautojai ir pareigūnai dažniau aukoja labdarai ir dalyvauja įvairiose visuomeninėse veiklose, nei likę gyventojai, tačiau dar aktyvesni už juos yra moksleiviai ir mokytojai, rodo Pilietinės visuomenės instituto atliktas tyrimas.
Valstybės tarnautojai ir pareigūnai dažniau aukoja labdarai ir dalyvauja įvairiose visuomeninėse veiklose, nei likę gyventojai, tačiau dar aktyvesni už juos yra moksleiviai ir mokytojai, rodo Pilietinės visuomenės instituto atliktas tyrimas.
Pilietinės galios tyrimas, kuriuo aiškintasi, kiek aktyviai gyventojai dalyvauja pilietinėje veikloje, parodė, kad Lietuvos visuomenės pilietinė galia, nors buvo ir tebėra menka, labai nežymiai auga: jos vidurkis Lietuvoje įvertintas 36 balais iš 100.
Anot Pilietinės visuomenės instituto atstovų, praėjusiais metais reikšmingai didesnė dalis gyventojų (55 proc.) aukojo labdarai pinigų, daiktų ar kitaip parėmė asmenis, palyginti su 2012 metais, tuomet tokių buvo 48 procentai.
Kitose pilietinėse veiklose gyventojų aktyvumas auga itin nežymiai – vyraujančiomis veiklomis be labdaros išlieka dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (51 proc.) bei vietos bendruomenių veikloje (37 proc.). Rečiau gyventojai įsitraukia į politinių partijų veiklą, kreipiasi į politikus, teisinėmis priemonėmis siekia apginti viešąjį interesą, dalyvauja demonstracijose, mitinguose ir streikuose.
Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad pripažįstama vis didesnė visuomeninių organizacijų įtaka priimant visuomenę ar jos grupes veikiančius sprendimus. 2012-aisiais ši reikšmė siekė 45 balus, 2013-aisiais – 52 balus iš 100.
Didesnė nei ankstesniais metais respondentų dalis pripažino ir neigiamas tendencijas, kad aktyviai dalyvaujant pilietinėse akcijose ir veiklose jie jaučia riziką, kad gali būti laikomi keistuoliais, viešai užsipulti, šmeižiami, sulaukti grasinimų.
Apklausos duomenimis, valstybinio sektoriaus darbuotojų pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė yra 44,7 balo, tuo metu visuomenės – 36 balai iš 100.
82 proc. valstybinio sektoriaus darbuotojai tvirtina per pastaruosius 12 mėnesių aukoję labdarai, 66 proc. jų dalyvavo aplinkos tvarkymo talkose, 44 proc. – vietos bendruomenės veikloje.
27 proc. viešojo sektoriaus atstovų internetu siunčia, skelbia pilietinio ar politinio pobūdžio informaciją, diskutuoja bei pasirašo peticijas (tai daro tik 7 proc. gyventojų). Dėl savo darbo pobūdžio jie taip pat dažniau susitinka su žurnalistais, kalba žiniasklaidos priemonėms, kreipiasi į valstybės kontroliuojančias institucijas pranešdami apie įstatymų pažeidimus, dalyvauja visuomenių organizacijų ir judėjimų veikloje bei kitur.
Du iš penkių valstybės tarnautojų teigia, kad imtųsi patys organizuoti veiklą vietos reikšmės problemai spręsti (likusioje visuomenėje tai darytų tik trys iš dešimties). 49 proc. apklaustųjų valstybės tarnautojų teigia, kad asmeniškai prisidėtų sprendžiant rimtas politines problemas, 60 proc. padėtų spręstų ekonomines, 87 proc. – vietos reikšmės problemas.
Tyrimo autoriai taip pastebi, kad mokytojai lenkia valstybės tarnautojus ir pareigūnus savo aktyvumu (tiek realiu, tiek potencialiu) bei nežymiai – pilietinės įtakos suvokimu. Tačiau mokytojai dažniau įžvelgia ir su pilietinėmis veiklomis susijusias rizikas būti šmeižiamam, įžeidinėjamam ir pan.
Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimai atliekami nuo 2007 metų.
Toks tyrimas atliktas jau šeštą kartą.
Pilietinės galios indekso tyrimai atlikti remiantis 2013 metų gruodžio ir 2014 sausį–kovą vykdytomis visuomenės ir valstybinio sektoriaus darbuotojų apklausomis. Jas atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
