Ketvirtadienį Vilniuje prie Vengrijos ambasados susirinkę mitinguotojai protestavo prieš Azerbaidžano kariškio Ramilio Safarovo, Vengrijoje kirviu užkapojusio Armėnijos karininką, perdavimą Azerbaidžanui ir malonės jam suteikimą.
Ketvirtadienį Vilniuje prie Vengrijos ambasados susirinkę mitinguotojai protestavo prieš Azerbaidžano kariškio Ramilio Safarovo, Vengrijoje kirviu užkapojusio Armėnijos karininką, perdavimą Azerbaidžanui ir malonės jam suteikimą.
Iš viso į mitingą susirinko apie 60 žmonių, jie laikė Armėnijos vėliavas ir plakatus „Gėda Vengrijai“, „Sąžiningi vengrai – su mumis“, „Azerbaidžaniečių nafta nupirko Europą“, „Vengrija sutrypė žmogaus garbę ir teisingumo principus“.
„Mes norime, kad Vengrija atsiprašytų armėnų, visos armėnų tautos. Tokie dalykai neturi vykti. Jeigu iki gyvos galvos pasodintas, tegul ir Azerbaidžane taip pat sėdi“, – naujienų agentūrai ELTA sakė vienas iš protestuotojų, armėnų bendruomenės Lietuvoje narys raseiniškis Norikas Chačatrianas.
Jis teigė, kad Azerbaidžano prezidento sprendimas suteikti Armėnijos karininkui, įvykdžiusiam žmogžudystę, malonę kelia nerimą armėnams dėl jų saugumo visoje Europoje, nors sutiko, kad ne visi azerbaidžaniečiai pritaria savo prezidento sprendimui.
„Europos Sąjunga tegu mato, kaip jaučiasi joje gyvenantys armėnai. Visiems taip gali atsitikti, mes negalime miegoti ramybėje. Čia irgi gyvena azerbaidžaniečiai. Mes negalime ramiai miegoti, kitą dieną galime būti tiesiog sumušti (...) Mes turime draugų azerbaidžaniečių, turime draugų turkų. Kai kurie azerbaidžaniečiai galvoja kitaip negu jų valdžia. Bet jie prezidentą tokį turi, kuris galvoja, kad žmogžudį galima padaryti herojumi“, – sakė N. Chačatrianas.
Jis taip pat sakė, jog protestuodami prieš ambasadas visame pasaulyje armėnai tikisi viešumo, kad pasaulis atkreiptų dėmesį į situaciją. Pasak jo, kol kas Europos institucijos tik abstrakčiai „ragina laikytis tarptautinės teisės principų“ ir neišreiškia aiškios pozicijos.
„Kaip galėjo Azerbaidžano kariškis užmušti armėnų kariškį ir dar tapti herojumi? Nesuprantami tokie dalykai. Mes norime, kad visas pasaulis žinotų tokį dalyką. Mes norime teisingumo“, – sakė armėnas.
Mitingo dalyvius stebėjo keli policijos ekipažai. Protestuotojai elgėsi ramiai ir pabrėžė, kad mitingas – taikus, ir jokių kitokių veiksmų Lietuvos armėnai nesiims.
„Mes jokių konfliktų nežadame. Mūsų visas konfliktas, jūs patys matote, – stovi taikūs žmonės ir protestuoja. Jokių necivilizuotų triukšmų, daužymų ir panašiai nebus iš mūsų pusės“, – užtikrino proteste dalyvavęs kino režisierius Maratas Sargsijanas.
Jis taip pat sakė vienareikšmiškai manąs, kad Vengrija Azerbaidžano kariškį jo gimtinei perdavė tik dėl piniginių interesų – galimybės pigiau gauti Azerbaidžano naftos, ir teigė, kad užsienio žiniasklaidoje pasirodę teiginiai, jog Armėnija ruošiasi karui, – provokacija.
„Tai yra spekuliatyvi informacija. Armėnija niekada pirma nepuls ir neskelbs karo, bet gintis ji pasiruošusi. Ši informacija, aš manau, yra tam tikrų šaltinių, greičiausia Azerbaidžano, žingsniai siekiant naudos“, – sakė M. Sargsijanas.
Kiek vėliau ketvirtadienį mitingas persikėlė prie Azerbaidžano ambasados. Čia protestuojantys armėnai susilaukė opozicijos – kitoje šalia esančios sankryžos pusėje susirinko apie 20 azerbaidžaniečių, laikiusių savo šalies vėliavas. Jie stovėjo tyliai, plakatų neturėjo.
Abi grupes saugojo galimus konfliktus malšinti pasiruošusi policija. Tačiau konfliktų neįvyko – pastovėję armėnai, kaip žadėjo, išsiskirstė taikiai, jų pavyzdžiu pasekė ir azerbaidžaniečiai.
Azerbaidžaniečiai sunerimę
Tuo metu Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos ir asociacijos „Lietuva – Azerbaidžanas“ nariai sako, kad jiems kelia nerimą mėginimai sukelti Lietuvoje antivengriškas ir antiazerbaidžanietiškas nuotaikas, susijusias su Ramilio Safarovo ekstradicija ir malonės jam suteikimu.
Pasak organizacijų ketvirtadienį išplatinto pareiškimo, kiekvienas Lietuvos žmogus turi teisę turėti savo nuomonę. Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija ir asociacija „Lietuva – Azerbaidžanas“ ragina prieš padarant galutines išvadas, įskaitant ir R. Safarovo atvejį, įsigilinti į reiškinio esmę ir visumą,
„Nesantaikos tarp kaimyninių Kaukazo tautų ir susijusių su jais ekscesų tikriausiai nebūtų, jei Rusijos ir Irano remiama Armėnija nebūtų okupavusi nemažos dalies tarptautiškai pripažintos Azerbaidžano teritorijos, dėl ko iš 800 tūkst. gyventojų, gyvenusių tose teritorijose iki karo pradžios, šiuo metu ten teliko vos 140 tūkst. (visi armėnai), visi kiti buvo išvaryti arba nužudyti.
Armėnija iki šiol atsisako įvykdyti Jungtinių Tautų ir kitų autoritetingų tarptautinių organizacijų rezoliucijų reikalavimus ir pasitraukti iš jos okupuotų Azerbaidžano teritorijų bei atlyginti žalą. Maža to, pastaruoju metu Armėnijos ekspansionistinės jėgos nusitaikė ir į Gruzijos pietinę sritį – Džavachetiją“, – rašoma pareiškime.
Anot pranešimo, dar 2006 metais Armėnijos vadovybei artimas Pažangos partijos lyderis Tigranas Urichanianas buvo pareiškęs, kad sumokės 125 tūkst. JAV dolerių tam, kas nužudys R. Safarovą, o praėjusį sekmadienį Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas pagrasino Azerbaidžanui nauju karu.
„Tai tikrai nėra kelias į užsitęsusio konflikto sureguliavimą“, – teigia Lietuvos azerbaidžaniečių organizacijų atstovai.
Armėną nužudžiusiam azerbaidžaniečiui suteikta malonė, majoro laipsnis, namas
ELTA primena, kad 2004 m. vasarį Azerbaidžano kariškis R. Safarovas Vengrijoje kirviu užkapojo miegantį Armėnijos kariškį Gurgeną Margarianą ir už tai Vengrijos buvo įkalintas iki gyvos galvos. Abu kariškiai į Budapeštą buvo atvykę tobulinti anglų kalbos žinių pagal NATO programą „Partnerystė vardan taikos“.
R. Safarovo advokatai teisme tvirtino, kad kaltinamasis skausmingai išgyveno artimųjų žūtį per Azerbaidžano karą su Armėnija. Be kita ko, G. Margarianas tariamai įžeidė jo šalį.
2012 m. rugpjūčio pabaigoje Vengrija priėmė sprendimą išduoti kalinamą kariškį Azerbaidžanui. Nors Baku užtikrino Budapeštą, kad jis atliks savo bausmę, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas suteikė jam malonę. Be to, R. Safarovui buvo suteiktas majoro laipsnis, namas ir aštuonerių metų vertės atlyginimas.
Rusija pareiškė didelį susirūpinimą dėl R. Safarovo ekstradicijos ir malonės suteikimo, o JAV prezidentas Barackas Obama teigė esantis nusivylęs dėl tokio Azerbaidžano valdžios sprendimo ir prašė paaiškinti jį.
Praėjusį penktadienį Armėnija nutraukė diplomatinius santykius su Vengrija, o sekmadienį Budapeštas iškvietė Azerbaidžano ambasadorių pareikšti protestą dėl Baku sprendimo.
Pirmadienį Armėnija įspėjo Azerbaidžaną esanti pasiruošusi karui.
„Mes nenorime karo, tačiau, jei reikės – kovosime ir laimėsime. Mes nebijome žudikų, net jei jie naudojasi valstybės vadovo apsauga, – teigiama sekmadienį vėlai vakare paskelbtame Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano pranešime. – Jie (azerbaidžainiečiai) buvo įspėti.“
Tarp Armėnijos ir Azerbaidžano ilgą laiką tęsiasi konfliktas dėl ginčytino Kalnų Karabacho regiono.
