Inicijuoti apkaltos procesą daugiau nei metus Seime nesirodančiai Neringai Venckienei ne kartą raginta parlamento Etikos ir procedūros komisija (EPK) pagaliau apsisprendė to imtis negalinti.
Inicijuoti apkaltos procesą daugiau nei metus Seime nesirodančiai Neringai Venckienei ne kartą raginta parlamento Etikos ir procedūros komisija (EPK) pagaliau apsisprendė to imtis negalinti, rašo „Lietuvos žinios“.
Be pateisinamos priežasties Seimo posėdžių nelankančius parlamentarus „linčiuojanti“ EPK dėl Lietuvoje negyvenančios „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnės, buvusios teisėjos N. Venckienės tik skėsčioja rankomis. Po ilgų svarstymų etikos prievaizdai nusprendė, kad imtis apkaltos iniciatyvos jie gali tik tuomet, kai Seimo nariai užsiima kitokia nei parlamentinė veikla ir už tai gauna pajamų. Kiti atvejai – ne EPK reikalas.
„Nuo pat šios istorijos pradžios vyko toks keistas žaidimas. EPK buvo skubinama inicijuoti apkaltą N. Venckienei, neabejojant, ar ji gali tai daryti. Todėl pati komisija apsisprendė šį klausimą panagrinėti detaliau. Teikiame išvadą, kurioje konstatuojame, kad EPK iš tiesų gali inicijuoti apkaltą, bet tik tuo atveju, kuris numatytas Konstitucijoje ir Seimo statute. Konkrečiai, kai reikalas susiję su kita, ne Seimo nario, veikla ir kitomis pajamomis, bet ne su dalyvavimu posėdyje. Nedalyvavimo atveju numatyta visiškai kita procedūra“, – portalui lzinios.lt aiškino EPK pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys.
Svarstys trečiadienį
Trečiadienį numatytam EPK posėdžiui išvadą dėl apkaltos teiks jo rengėjai – V. Stundys ir „tvarkietis“ Petras Gražulis. Paklaustas, kodėl tik po metų nuspręsta šį klausimą svarstyti, V. Stundys tai aiškino „skundų eiliškumu“. „Komisija turi daug skundų. Išvada dėl apkaltos proceso jau seniai parengta, tačiau tik dabar priėjo svarstymo eilė. Išvadą teikiantys pozicijos ir opozicijos atstovai sutaria dėl formuluotės, tačiau koks bus galutinis sprendimas, pamatysime per posėdį“, – teigė parlamentaras. Pasak V. Stundžio, galima teigti, kad tiek EPK, tiek Seimas, kreipęsis į Konstitucinį Teismą (KT), dėl N. Venckienės apkaltos padarė viską, ką galėjo.
Kai kurie Seimo nariai, taip pat teisininkai tvirtina įžvelgiantys svarų teisinį pagrindą rengti N. Venckienės apkaltos procesą. Pasak jų, jei Seimo narys nedalyvauja Seimo posėdžiuose, vadinasi, iš esmės jis neatlieka savo pareigos.
Posėdis jau gegužę
KT, į kurį Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva prieš keturis mėnesius kreipėsi Seimas, viešą posėdį dėl apkaltos teisėsaugos ieškomai N. Venckienei paskelbė rengsiąs gegužės 21 dieną. Šioje byloje užsienyje gyvenančios politikės atstovu paskirtas Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas.
Bylą rengiantis KT teisėjas Pranas Kuconis portalui lzinios.lt anksčiau yra sakęs, kad nė į vieną N. Venckienei išsiųstą KT pranešimą atsako nesulaukta. Pasak teisėjo, šioje byloje iššūkį kelia vienintelis klausimas: jei baudžiamasis procesas nevyksta, ar gali vykti konstitucinis? P. Kuconis atkreipė dėmesį, kad pagal politikams rengiamų apkaltų kiekį Lietuva pirmauja ne tik Europoje, kur tokių procesų tėra vienetai.
„Galėtų būti koks nors paprastesnis Seimo nario atleidimo pagrindas, o ne apkalta. Pavyzdžiui, Austrijoje mėnesį dėl nepateisinamos priežasties praleidęs parlamentaras šalinamas priimant nutarimą, ir tiek“, – pasakojo teisėjas. Jis prisipažino negirdėjęs, kad kurios nors valstybės parlamentaras būtų pasielgęs kaip N. Venckienė. „Konstitucijos kūrėjai tikrai negalėjo numatyti tokio atvejo“, – patikino P. Kuconis.
Kai žodį tars KT, Seime bus balsuojama dėl apkaltos. Kad N. Venckienė netektų mandato, tam turi pritarti bent 85 parlamentarai.
Privalo rodyti pavyzdį
Konstitucija numato tris pagrindus Seimo nariui pradėti apkaltos procesą. Jis galimas šiurkščiai pažeidus Konstituciją, sulaužius priesaiką ir paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Seimo narys, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia gerbti Konstituciją ir įstatymus bei juos vykdyti.
„Viena iš Seimo nario konstitucinių pareigų – dalyvauti plenariniuose posėdžiuose. Jei asmuo ilgą laiką be pateisinamos priežasties nevykdo šios pareigos, yra pagrindas teigti, kad jis pažeidžia Konstituciją ir sulaužo priesaiką“, – sakė konstitucinės tesės žinovas M. Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.
Pasak jo, skelbti apkaltą galima ir ne Lietuvoje esančiam Seimo nariui. „Bendra taisyklė, kurios laikomasi, teigia, kad kuo nors kaltinamas asmuo turi turėti teisę pasiaiškinti, pateikti įrodymus. Bet jei asmuo nepasinaudoja jam suteikta galimybe, slepiasi, su juo neįmanoma susisiekti, jeigu jis vengia atvykti ir t. t., pačiame statute numatyta, kad Seimas gali priimti sprendimus ir asmeniui nedalyvaujant. Šiuo atveju nematyčiau konstitucinių, statute numatytų kliūčių, kad apkaltos procesas būtų rengiamas ir asmeniui nedalyvaujant“, – aiškino profesorius. Pasak jo, savo veikloje Seimas turi vadovautis konstituciniu atsakingo valdymo principu, negali toleruoti nesąžiningumo, neteisingumo, negali rodyti blogo pavyzdžio.
Seimo valdybos sprendimu atlyginimas N. Venckienei nėra mokamas. Teigiama, kad buvusi teisėja su nepilnamečiu sūnumi gyvena JAV, Čikagoje. Pernai gegužę buvo pradėta N. Venckienės paieška. Politikei pareikšti įtarimai dėl šešių nusikalstamų veikų.
